Šokiruojantys skaičiai verčia pasirūpinti saugumu

Edita KALNIENĖ, Pajūrio naujienos

2019-06-27 19:59

Šių metų pirmasis vasaros mėnuo pagal nuskendusiųjų skaičių palyginant su praėjusiais metais yra pats tragiškiausias – šalyje jau netekome 21 gyvybės.

Nors Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimų apie skendusius žmones rajone nesulaukė, tačiau specialistai neatsipalaiduoja ir stengiasi užtikrinti tvarką bei saugumą prie žmonių pamėgtų maudymosi vietų.

Gyventojai nori maudyklos

Pakilus oro temperatūrai žmonės pradėjo ieškoti, kokiuose vandens telkiniuose galėtų atsigaivinti. Vydmantų bendruomenei kilo klausimas, ar ten esantis tvenkinys yra pakankamai švarus. „Yra vienas tvenkinys, prie kurio žmonės renkasi maudytis, tačiau jis nėra priskirtas maudykloms, neturi reikiamos infrastruktūros. Gyventojai išreiškė norą, kad būtų patikrinta vandens kokybė, todėl tai padarėme savo iniciatyva. Tyrimams parodžius, kad vanduo yra tinkamas maudymuisi, paprašėme seniūnijos, kad tą vietą nušienautų“, – apie vieną tvenkinių kalbėjo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

Kretingos rajone oficialiai įteisintų paplūdimių nėra, tačiau yra telkinių, kuriuose vasarą poilsiauja nemažai žmonių. Iš viso rajone yra šešios maudyklos: Kretingos Dvaro parko I, Juodupėnų, Darbėnų tvenkinių, Salanto upės prie užtvankos, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu. Iš jų paėmus mėginius ir atlikus tyrimus paaiškėjo, kad maudyklose vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normos. Darant tyrimus žiūrima, kiek vandenyje yra žarninių enterokokų, žarnyno lazdelių.

„Rekomenduojame gyventojams maudytis tuose vandens telkiniuose, kurie yra gerai žinomi ir kuriuose tiriama vandens kokybė, nes tai sumažintų riziką susirgti žarnyno infekcijomis ir odos alerginėmis ligomis“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Taip pat patikrinta, ar vandenyje nėra nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų. Vandens tyrimai atliekami keturis kartus per metus: gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Tokių tvenkinių, kurie nėra įtraukti į sąrašą, tačiau žmonės juose maudose, rajone yra ne vienas. Vis dėlto vydmantiškiai tikisi, kad ateityje maudykla bus įrengta. „Tokį norą turime. Dar prieš dvejus metus norėjome įrengti maudyklą, tačiau tam negavome lėšų. Juk norint tai padaryti reikia sutvarkyti tvenkinio dugną, supilti smėlio ar kitokios dangos, pastatyti biotualetą, persirengimo kabiną, vykdyti nuolatinę priežiūrą. Kol kas tam lėšų taip pat neturime“, – teigė S. Končius, pridurdamas, kad Vydmantuose kitur maudytis yra pakankamai problematiška.

Seniūnijos turi pasirūpinti, kad maudyklose būtų sutvarkyta aplinka, priėjimas prie jos, pasirūpinti šiukšlių išvežimu, įrengti informacinius stendus, tualetus ar biotoletus. „Bendraujame su seniūnijomis, jos užtikrino, kad rajono maudyklos yra prižiūrimos“, – tvirtino R. Beniušienė.

Gelbėjo gelbėjimo ratus

Nors šiemet šalyje nuskendusių žmonių skaičius yra mažesnis negu pernai, tai baugina tiek specialistus, tiek visuomenę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje jau nuskendo 50 gyventojų, pernai – 71.

Prie vandens telkinių norint užtikrinti saugumą, bendradarbiauja ne viena rajone veikianti institucija. „Didelis indėlis, manau, yra ir Savivaldybės, jos tinkamo požiūrio į žmonių saugumą. Bendradarbiaujame su jais – ir stendus įrengėme, vedėme pamokas“, – teigė Kretingos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Įrengti trys informaciniai stendai – prie Kretingos Dvaro parko I tvenkinio, Kašučių ežero ir Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu, jie Savivaldybei atsiėjo apie 1 tūkst. eurų. „Dar buvo numatyta vieną įrengti Darbėnuose prie užtvankos, bet neįrengė, seniūnas tikino, kad pagal projektą ketinamą tvarkyti poilsio zoną“, – sakė E. Bertašius.

Rajono ugniagesiai gelbėtojai nuolat gilina savo žinias, vykdo prevencines pamokas, kurių metu praktiškai atnaujina savo įgūdžius. „Žmonės mus nuolat mato, kai mes atliekame vandens telkiniuose praktinius mokymus, gal tai irgi veikia prevenciškai. Jie susimąsto, kad gali įvykti nelaimė ir galvoja apie savo elgesį prie vandens“, – pasvarstė viršininkas.

Prie kai kurių rajono maudymuisi skirtų vietų yra pakabinti gelbėjimo ratai, tačiau atsiranda žmonių, kuriems jie trukdo. „Šiemet jau keturis kartus plaukėme juos paimti iš Dvaro parko I tvenkinio. Žinoma, tai daro ne suaugę žmonės, galbūt ir ne piktybiškai. Vaikai kartais naudoja juos ne pagal paskirtį. Vieną kartą buvo ir pavogti“, – įvardino Kretingos jaunųjų šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas.

Nepaisant to, E. Bertašius mano, kad žmonės sąmoningėja: „Kiek važiuodavau prie tvenkinio, matydavau, kad gelbėjimo ratai kabo, kas tikrai džiugina. Žmonės jau yra sąmoningesni, nes supranta, kad tai gali išgelbėti gyvybę.“

Jis taip pat pasidžiaugė, kad valdžia į tai žiūri atsakingai ir negalvoja, kad neverta kabinti šios saugumą užtikrinančios priemonės. „Estijoje, kai darė panašų projektą prie jūros, pakabindavo gelbėjimo ratus ir juos kažkas nuolat pavogdavo. Po kurio laiko tai liovėsi. Jie buvo nusimatę, jeigu ir pavogs – nupirks naujus. Juk tai yra investicija į žmogaus gyvybę. Geriau nupirkti 100 gelbėjimo ratų ir išgelbėti vieną gyvybę“, – akcentavo E. Bertašius.

Gelbėjimosi ratus svarstoma ateityje apsaugoti ir juos dėti į specialias spinteles. „Į jas patekti galėtų tik nelaimės atveju išdaužus stiklą“, – tvirtino R. Beniušienė.

Vis dėlto, anot E. Bertašiaus, nelaimių padeda išvengti visos saugumo priemonės: „Veikia kompleksas priemonių, o ne kažkoks vienas veiksnys.“

Maudosi neleistinose vietose

Nepaisant visų saugumo priemonių, praėjusiais metais Dvaro parko I tvenkinyje nuskendo žmogus, tai vienintelė tokia nelaimė, praėjusiais metais nutikusi mūsų rajone. „Nelaimės aplinkybės buvo blogos. Žmogus į vandenį lipo pavartojęs alkoholį, taip pat maudėsi atokioje vietoje“, – prisiminė E. Bertašius.

Pagrindinės nelaimių priežastys – alkoholis, savo jėgų pervertinimas, maudymasis atokiose vietose. „Analizavome penkių paskutinių metų skendusių statistiką ir išsiaiškinome, kad didžiausia dalis žmonių nuskendo nuošaliose vietose, kurios neatitinka higienos normų, kur nėra įrengta maudyklų, nepjaunama žolė“, – dėmesį atkreipė viršininkas.

Įrengtose maudyklose yra didesnė koncentracija žmonių, o viena pagrindinių taisyklių yra nesimaudyti vienam ir pavartojus alkoholinių gėrimų. „Gal arčiau namų, todėl renkasi tokias vietas“, – pasvarstė E. Bertašius.

Kita nelaimių priežastis – fizinių galimybių neįvertinimas. „Jaučiamės visi stiprūs, kol suprantame, kad nesame tokie stiprūs. Taip pat būna, kad sutraukia raumenį, srovės nuneša, labai įvairios priežastys, kodėl žmonės skęsta“, – vardino E. Bertašius.

---