Stepono Dariaus gimtinėje - naujas aviacijos proveržis

1933-iųjų liepos 15 dieną lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu "Lituanica" pakilo iš JAV Niujorko Floido Beneto oro uosto su tikslu perskristi Atlantą ir pasiekti Kauną. Tuo metu tai būtų buvęs tolimiausio skrydžio rekordas pasaulyje. Deja, skrydis dėl neaiškių aplinkybių nutrūko tuometinėje Vokietijos teritorijoje. Šiandien minimos 83-iosios garsiausių Lietuvos lakūnų žygdarbio ir žūties metinės. Tradiciškai minėjimas bei aviacijos šventė vyks ir Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijai priklausančiame Dariaus kaime, Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje.

Lietuvos aviacijos muziejaus padalinyje, memorialiniame Stepono Dariaus muziejuje, "Lituanicos" skrydžio minėjimas prasidės 16 val. Muziejuje bus pristatyta plakatų, kuriuose įamžintas "Lituanicos" skrydis ir lakūnų atminimas, paroda, o iš visos Žemaitijos mažaisiais lėktuvais, skraidyklėmis ir sklandytuvais suskridę aviacijos entuziastai surengs aviacijos šventę, kurią tradiciškai vainikuos vakaronė prie laužo su gitaromis.

Svarbiausias šių metų šventės akcentas - naujo skrydžio lauko atidarymas, sykiu žymintis ir naujo etapo Lietuvos aviacijos istorijoje pradžią.

"Įrengus šį lauką atsiveria daug didesnės galimybės aviacijai vystyti. Galėsime organizuoti puikias aviacijos šventes, vaikų sklandymo varžybas. Jau šiandien aviacijos šventėje dalyvaus nuo 10 iki 20 (priklausomai nuo oro) mažų lėktuvėlių, skraidyklių, sklandytuvų iš visos Žemaitijos. Būtų ir dar daugiau, tačiau šiuo metu vyksta ir Žemaitijos suaugusiųjų sklandymo varžybos, kuriose dalyvauja didelė dalis aviacijos entuziastų. Bus parodomieji skrydžiai, esant palankioms oro sąlygoms norintieji drauge su pilotais galės pakilti virš Dariaus tėviškės", - džiaugėsi S. Dariaus muziejaus-gimtinės muziejininkas Mečislovas Raštikis.

Kuriama infrastruktūra

Stepono Dariaus gimtinėje buriasi entuziastai, kurių didžiausia svajonė, kad lėktuvai čia skraidytų ne tik per šventes. Anksčiau daug metų aviacijos mėgėjai Stepono Dariaus gimtinėje skrydžiams naudojosi šalia esančiu lauku, tačiau jis nebuvo patogus ir saugus, nes skrydžio kryptis buvo ne vakarų, o iš šono miškui, todėl maži lėktuvai kildami jausdavo turbulenciją, buvo didesnė avarijų rizika.

Netoliese gyvenantis konsultavimo teisės ir mokesčių klausimais paslaugas teikiantis Rimantas Rubavičius nupirko 20 ha dydžio lauką ir už asmenines lėšas jį suarė, išlygino, pakeitė pakilimo kryptį ir įrengė 600 metrų ilgio, 50 metrų pločio saugų bei patogų pakilimo taką mažiems lėktuvams. Klaipėdos rajono savivaldybė skrydžio lauke įrengė būtinus ženklus.

"Didelis aviacijos proveržis bus, jeigu šalia muziejaus atsiras patalpos, kur saugoti lėktuvėlius. Žmonių, kurie turi asmeninius lėktuvus, Lietuvoje daugėja. Vienas jų, jau užsakęs pagaminti lėktuvą, yra Judrėnų kaimo verslininkas Raimondas Rėbžda. Tie, kurie saugo lėktuvus Šilutėje ar Kartenoje, persikeltų čia, nes čia jiems būtų patogiau", - įsitikinęs R. Rubavičius, įsigijęs netoliese muziejaus esančią Stepono Dariaus giminaičių Idzelevičių sodybą.

Joje pašnekovas svajoja atstatyti dvarą ir galbūt kada nors užsiimti aviaciniu turizmu.

Įrengti aviaparko infrastruktūrą šalia lėktuvų pakilimo tako Stepono Dariaus muziejus ketina kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe.

 ATMINIMAS. Aviatoriai iš akmenų sumūrijo vieną Stepono Dariaus gimtojo namo kampą, kai sodybvietę sovietmečiu buvo įsakyta sulyginti su žemėmis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kad kartu rūpinsimės ir tvarkysime šią 9 hektarų teritoriją. Ateityje planuojame skrydžio lauką pritaikyti sportinių varžybų organizavimui, galbūt išsivystys kada nors Lietuvoje ir aviacinis turizmas. Šiuo metu Savivaldybėje rengiamas aviacijos parko techninis projektas. Pagal jį planuojama atstatyti dar tris ūkinius pastatus, kurie būtų pritaikyti edukacinėms programoms, sportinei aviacijai vystyti ir pagerintų bendrą muziejaus infrastruktūrą, nes šiuo metu mes naudojame tik šulinio vandenį, kurio nuo vidurio vasaros pritrūkstame, tualetai yra tik lauko. Muziejus nėra pritaikytas neįgaliesiems. Taip pat būtų įrengti takai, žaidimų aikštelės vaikams, želdynai", - pasakojo M. Raštikis.

Sovietmečiu draudė

Ne šventės metu šalia S. Dariaus gimtosios sodybos pasitinka tik vienas lėktuvėlis "Blanik", tačiau ir tas pats nėra tinkamas eksploatacijai. Muziejuje organizuojamos edukacinės programos įvairaus amžiaus vaikams. Programos parengtos naudojant originalią videomedžiagą, kuri buvo nufilmuota, kai Darius ir Girėnas ruošėsi skrydžiui.

S. Dariaus muziejus buvo sukurtas 1988-1993 m. atstačius jo gimtąją sodybą. Pats M. Raštikis atvyko čia 1990 m. organizuoti ir prižiūrėti sodybos atstatymo darbų, tačiau vėliau pasiliko kaip muziejininkas.

"Mane visada labai traukė istorija, senovė, tad muziejininko darbas man labai patinka, mano hobis tapo profesija", - sako pašnekovas apie savo pašaukimą.

LIKIMAS. Mečislovas Raštikis atvyko vadovauti Stepono Dariaus sodybos atstatymo darbams ir pasiliko čia kaip muziejininkas.

Žemaitijoje, Plungės rajone, gimęs vyras į S. Dariaus gimtinę atvyko iš Vilniaus.

"Toks buvo mano sprendimas - grįžti į Žemaitiją. Aš manau, kad toje vietovėje, kurioje žmogus yra gimęs, ypač jeigu jau daug kartų ten gyveno, jis jaučia stipresnį energetinį ryšį ir toje vietoje jis bus laimingas", - įsitikinęs muziejininkas.

M. Raštikis priminė, jog sovietmečiu Dariaus gimtinę norėta sunaikinti vykdant melioracijos darbus.

"Septintame dešimtmetyje sodyboje buvo dar likę ūkiniai pastatai, namas ir klėtis buvo sudeginti iki pamatų. Dar buvo sodas su didžiaisiais medžiais, kurie, skaičiuojama, buvo net 400 metų amžiaus. Norėta viską sunaikinti, padaryti lygų lauką. Apie šiuos planus sužinoję kraštotyrininkai, aviatoriai veteranai susibūrė ir nusprendė išsaugoti Dariaus gimtinę. 1969 metų gegužės 8-9 dienomis sodybvietėje jie surengė talką. Jos metu supylė simbolinį milžinkapį, kuriame yra lėktuvo "Lituanica", kuriuo Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, nuolauža, lakūnų testamento kopija ir palinkėjimas ateinančioms kartoms. Šalia milžinkapio pastatytas paminklas Dariui ir Girėnui, padarytas simbolinis aukuras po didžiuoju ąžuolu ir sumūrytas vienas buvusio namo kampas iš akmenų, nurodantis, jog čia stovėjo Dariaus namas. Net ir atlikus šiuos darbus saugumiečiai buvo įsakę viską sunaikinti. Tuomet gudrybių ėmėsi melioratoriai ir klėtį, sodybvietę bei relikvijas pavyko išsaugoti. Nugriauti buvo tik sodybos ūkiniai pastatai", - pasakojo M. Raštikis.

Muziejininkas prisimena, jog iki 1983 m. sovietinė valdžia niekada neleido oficialiai paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio metinių. Tuomet vykdavo tik neoficialūs minėjimai, kuriuos organizuodavo aviatoriai.

Atgimė su Lietuva

"1983-iaisiais 50-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines valdžia leido paminėti oficialiai. Tada aviatoriai iškėlė idėją atstatyti lakūnų gimtines. 1983 metais buvo pradėta atstatyti Girėno gimtinė, o 1988 metais ją užbaigus atėjo eilė Dariaus gimtinei. Prasidėjus Nepriklausomybės laikotarpiui prie Dariaus gimtinės atkūrimo prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Dariaus gimtojo namo ir klėties atstatymas buvo baigtas 1993 metais", - pasakojo muziejininkas.

S. Dariaus gimtasis namas, anot pašnekovo, buvo atstatytas pagal pamatinius akmenis ir nuotraukas, darytas, manoma, 1927-1928 metais, ir žmonių prisiminimus.

"Tai pusantro galo tipinė XIX amžiaus sodyba, kurią sudaro šeimyninė dalis, svetainė ir du alkieriai. Dariaus tėvai valdė vidutinio dydžio natūrinį ūkį, turėjo 70 hektarų žemės. Šeima pati apsirūpino maistu, drabužiais. Darius šioje sodyboje gyveno iki 10 metų", - pasakojo muziejininkas.

S. Dariaus sodyboje-muziejuje atkurta XIX a. aplinka. Muziejininkas pasakojo, jog autentiškų S. Dariaus šeimos daiktų nėra daug, nes išvykdami į Ameriką jie vertingiausius daiktus paliko giminėms, šalia gyvenusiai Idzelevičių šeimai. Po karo Idzelevičiai buvo ištremti į Sibirą ir jų turtas dingo. Pačioje S. Dariaus sodyboje vertingų daiktų nebuvo ir tie patys sunyko per laiką, o kas nesunyko - sunaikino gaisras.

Vertingiausi muziejaus eksponatai - išlikusi S. Dariaus mamos kraitinė staltiesė ir rankšluostis su išsiuvinėtais inicialais A. W. (Augustina Waišvilaitė).

"Dariaus teta šiuos daiktus pasiėmė į Sibirą kaip relikviją-prisiminimą apie Dariaus šeimą, nes kai Steponas gyveno Lietuvoje, Kaune, tai atvykęs į gimtinę jis gyvendavo ne savo namuose, kuriuose gyveno nuomininkai, o apsistodavo pas tetą, Idzelevičių sodyboje. Kai jis atvykdavo, teta stalą dengdavo šia staltiese ir šluostytis duodavo šiuo rankšluosčiu", - pasakojo M. Raštikis.

Sodybos svetainę puošia S. Dariaus asmeniniai baldai: stalas, kėdė, spinta iš to laikotarpio, kaip jis gyveno Kaune. Stalą puošia jo paties sukurtas suvenyras, padarytas iš lėktuvo propelerio, kuriame įmontuotos S. Dariaus ir jo žmonos nuotraukos.