Jau atlikti dirvožemių agrocheminiai tyrimai, nustatytos augaviečių sąlygos ir medžių gyvenimą neigiamai įtakojantys veiksniai. Apibendrinus duomenis, numatytos priemonės, kurios padės atkurti pažeistas ekosistemas ir pratęsti medžių gyvybingumą. Medžių senolių tvarkymo ir priežiūros darbai finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, o juos vykdo VšĮ "Lietuvos arboristikos centras".
Storoji Klaipėdos liepa - pirmasis medis senolis, kurį imtasi gelbėti. Šio 580 cm apimties kamieną turinčio medžio tvarkymo darbai atlikti jau praeitą savaitę. Iki tol medžio būklė buvo apgailėtina - ją buvo suniokoję vėtros, nulaužtos kelios kamieninės šakos.
Pasak VSTT planavimo ir kadastro skyriaus vyr. specialisto Giedriaus Mikalausko, specialistai iš Minijos gatvėje stovinčio 15 metrų aukščio medžio išlupo apie vieną kubinį metrą betono bei plytų. Toks bandymas gelbėti medį, anot specialisto, visiškai netinkamas. Atvirkščiai, pridaro daugiau žalos.
"Medis ir betonas nedera", - sakė G. Mikalauskas.
Jis tikėjosi, jog po šių darbų liepa atsigaus ir džiaugėsi, jog nepatenkino net kelių Klaipėdos savivaldybės prašymų išbraukti šį medį iš saugomų objektų sąrašo, kad galima būtų jį panaikinti, taip išvengiant pavojaus aplinkiniams.
Šiuo metu jau imtasi antrojo medžio senolio - Dzūkijoje stūksančios Lietuvio liepos - tvarkymo darbų.
Visų medžių senolių tvarkymo darbams skirta 134 tūkstančiai litų. Anot G. Mikalausko, laikantis artimų gamtai technologijų, bus atkuriamos pažeistos medžių augavietės, tvarkomi kamienai ir lajos, bus atstatoma grunto struktūra, paviršinis dirvos sluoksnis, šalinama stelbianti aplinkinė augalija. Šalia medžių senolių numatoma pastatyti informacinius stendus, kuriuose lankytojams bus pateikta išsami informacija apie medį ir kaip jį reikia saugoti.
Seniau siekiant išgelbėti medžius buvo genimos visos apmirę šakos, drevės betonuojamos, dengiamos skarda, naudojami pesticidai ir medienos konservavimo priemonės. Dabar tokios medžio priežiūros priemonės - netoleruotinos. Šiais laikais stengiamasi išsaugoti augalus ir augavietes, kaip natūralias ekosistemas. Ypatingas dėmesys skiriamas medžio mitybiniam šaknynui ir jo terpei. Svarbu kuo ilgiau išsaugoti medžio gyvybingumą, vengiama cheminių priemonių, atskirų ekosistemos dalių pašalinimo. Medį stengiamasi "gydyti" natūraliai.
Siekiama sustabdyti neigiamą lankytojų poveikį saugomų medžių augavietėms bei sudaryti sąlygas lankytis šalia medžių senolių, nežalojant jų. Gamtosaugininkai ragina vengti vaikščioti po medžio laja. Grunto sutrypimas šaknims labai kenkia ir kelia didelę grėsmę medžio gyvybingumui. Reikia saugoti medžius milžinus, kuriuose matoma amžių kaita, gamtos evoliucija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą