Komisijų sprendimais nepatenkinti žmonės per 30 dienų gali juos apskųsti. Tiesa, skundą paprastai pateikia tik apie 3 proc. į jas besikreipusių asmenų.
Liko toks pat
Įvairių ligų kamuojamam uostamiesčio gyventojui Fiodorui S. (pavardė redakcijai žinoma. - Aut. past.) jau anksčiau buvo nustatytas nedarbingumas, prilygstantis II invalidumo grupei. Šis klasifikavimas nuo 2005 m. jau nenaudojamas, grupės pensininkams prilyginamos dideliems, vidutiniams ir mažiems specialiesiems poreikiams.
Po vienos iš daugelio atliktų operacijų vyrui teko amputuoti dalį kairės kojos. Šie veiksmai, medikų sprendimu, buvo būtini norint išgelbėti vyriškio gyvybę.
Koja aukščiau kelio klaipėdiečiui buvo amputuota 2010-ųjų spalį, po kelių mėnesių jis nuvyko į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pakartotiniam specialiųjų poreikių vertinimui. To prašyti leidžiama, kai sveikatos būklė pablogėja. Jis tikėjosi, kad kojos netektis bus tinkamas pagrindas prašyti nustatyti didelius specialiuosius poreikius, kurie leistų reikalauti papildomų socialinių garantijų.
Jas Fiodoras gavo - klaipėdiečiui skirta 4 tūkst. litų kompensacija specialiam automobiliui įsigyti, tačiau vyrą labiausiai nustebino NDNT komisijos sprendimas palikti tuos pačius, o ne nustatyti didesnius specialiuosius poreikius. Taigi, išeina, kad be kojos likęs klaipėdietis liko toks pat veiksnus, kaip ir ją turėdamas.
Komisijos nariai buvo teisūs: pagal 2005 m. patvirtintą neįgalumo lygių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašą šlaunies bigė bei sutrikusios kitos kojos funkcijos laikomos vidutiniu neįgalumo lygiu, o tai reiškia, jog 71 metų vyrui nuolatinė priežiūra nereikalinga.
Šią paslaugą valstybė skiria ir apmoka tuo atveju, kai koja amputuojama visiškai - tai laikoma sunkiu neįgalumo lygiu.
Koją tikrino pagal rankas
Tai ne vienintelis atvejis, kai, pagal galiojančią tvarką NDNT priimami keisti, net kurioziniai sprendimai.
DIRBA GERAI? Teigiama, kad lietuviškoji Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, lyginant su užsienio valstybėmis, skundų sulaukia labai mažai.
Klaipėdoje gyvenantis Afganistano karo veteranas Valdas Aukštinis kojos neteko dar iki Nepriklausomybės atkūrimo ir tuo metu jam buvo nustatyta II invalidumo grupė. Po 1990-ųjų jis taip pat tarnybos prašė ją pakeisti - irgi tikėjosi, kad bus priskirtas prie sunkesnę, I invalidumo grupę turinčių neįgaliųjų. Tačiau nuvykus į Alytaus NDNT viskas išėjo atvirkščiai.
"Nuėjau į komisiją, prašiau lygį pakeisti dėl to, kad neturiu kojos, bet gydytoja paprašė parodyti rankų delnus. Pažiūrėjusi į juos nusprendė, kad aš sunkiai dirbu ir dirbti galiu, tad nustatė lengvesnį lygį. Taip yra ir iki šiol", - pasakojo karo veteranas.
Piktų daug, skundžiasi mažai
Pagal numatytą tvarką, komisijų sprendimais nepatenkinti žmonės per 30 dienų gali juos apskųsti.
Praėjusiais metais tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vertino 5 858 žmonių skundus. Dėl darbingumo lygio ir neįgalumo lygio keičiama 15,7 proc., dėl pensinio amžiaus spec. poreikių - 34 proc. sprendimų iš visų nagrinėtų skundų. Tiesa, pakeitimai apima ir tuos atvejus, kai skundas nėra tenkinamas.
Iš visų į NDNT besikreipiančių asmenų skundą pateikia apie 3 proc.
"Iš tikrųjų dauguma žmonių yra susidarę išankstinę neigiamą nuomonę mūsų tarnybos atžvilgiu. Gaila, kad daugelis asmenų neįsigilina į sprendimų motyvus ir nepagrįstai reiškia nepasitenkinimą, tačiau, lyginant su užsienio valstybėmis, skundų sulaukiame labai mažai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šis procentas yra kur kas didesnis", - sakė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vedėja Viktorija Vasiljeva.
Beje, praėjusių metų gruodžio pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė keturis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno teritorinių skyrių darbuotojus bei vieną sveikatos centro vadovą. Medikai įtariami kyšininkavimu - manoma, jog jie už tam tikras sumas pardavinėjo neįgalumo pažymas.
Teigiama, kad gauti tokias pažymas siekia net visiškai sveiki žmonės - šie dokumentai jiems suteikia galimybes naudotis transporto lengvatomis, taip pat gauti įvairias kompensacijas, pavyzdžiui už šiuo metu itin brangų šildymą.
"Aklam skiria automobilį"
Zigmantas JANČAUSKIS, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas
Mes nuolat girdime panašių nusiskundimų, tarnybų sprendimai kartais yra nesuprantami. Nejuokinga, tačiau pasitaiko tikrai kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, aklam žmogui skiria kompensaciją automobiliui įsigyti. Na, o norint, kad būtų skirta nuolatinė slauga ar priežiūra, žmogus praktiškai turi būti lavonas. Itin didelę diskriminaciją, mano manymu, patiria pensininkai.
Prieš kelerius metus Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl kompensacijos viešajam transportui, kurią sudaro 32,5 lito. Po išaiškinimo vieni jos neteko, kiti turėjo iš naujo kreiptis į komisijas.
Apskritai lygių nustatymo tvarkos, kurią reikėtų tobulinti, laikomasi skirtingai: pavyzdžiui, tai, ko negavai Šiauliuose, gali gauti Vilniuje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą