Be tradicinės mugės, kurioje be įvairių prekių buvo galima rasti amatininkų dirbinių ar išskirtinių patiekalų, tarp kurių, žinoma buvo ir žuvies, lankytojų dėmesį marių krantinėje prie "Raganų kalno" traukė folklorų ansamblių iš visų Lietuvos regionų pasirodymai.
"Šiemet renginį skiriame aukštaičiams, pasikvietėme du jų kolektyvus", - sakė renginį organizuojančio Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Aušra Mikalauskienė.
Šiemet šventėje taip pat prisimintas prieš 300 metų gimęs vokiečių filosofas, teologas, poetas, literatūros bei istorijos tyrinėtojas Johanas Gotfrydas Herderis (1744-1803 m.).
"Jis rinko ne tik vokiškas dainas, bet į savo sąrašus įtraukė ir lietuviškąsias. Būtent jo pėdomis ir pasekė L. Rėza", - sąsajas su kraštu paaiškino A. Mikalauskienė.
Juodkrantiškiai šventės metu pagerbė žuvusius žvejus - vardan jų atminimo senoviniu laivu kurėnu "Kuršis" į maras išplukdytas vainikas.
Tuo tarpu ant kranto vyko įvairūs žaidimai ir neatskiriama renginių tradicija - žuvienės virimas ir svečių vaišinimas šia sriuba. Prie puodų eilinį kartą stojo savuoju receptu pagarsėjęs Juodkrantės legenda žvejys Algis Rauktys.
"Neprisimenu, kiek metų per įvairius renginius jau verdu žuvienę, galiu pasakyti tik tiek, kad iki šiol jos jau išviriau apie 6 tonas", - sakė žvejys.
Be žuvienės smalsuolių dėmesį traukė neįprastu būdu kepami žiobriai - jie sumaunami ant ilgų karklo virbų ir sustatomi aplink laužą.
"Taip žuvis kepama nuo neatmenamų laikų ne tik Juodkrantėje, bet ir pamaryje, panemunėje. Tokį būdą sugalvojo žvejai: juk žvejybos vietose reikėjo kažką valgyti", - aiškino viena iš kepėjų.
Šventės organizatoriai duoklę krašto istorijai atidavė ir kitais būdais: kultūros centre vyko mokslininkų paskaitos, kuriose lyginta Mažosios Lietuvos bei Aukštaitijos dainuojamoji tautosaka, detaliai prisiminta Juodkrantės praeitis. Lankytojai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti žiemgalių kostiumus, kuriuos genties nariai dėvėjo I-IV amžiais, juos pristatė archeologas Evaldas Babenskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą