Teatrų epopėjose - daugiau milijonų ir tikslumo

Šios datos ir terminai nuskambėjo trečiadienį Klaipėdoje viešint kultūros ministrui Arūnui Gelūnui. Jis apžiūrėjo rekonstruojamą Dramos teatrą, pabendravo su miesto valdžios ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovais.

Pasak A. Gelūno, Dramos teatras jo komandai yra vienas iš prioritetinių objektų. "Manome, kad Klaipėda negali ilgai būti be teatro, tad padidinome rekonstrukcijos finansavimą - nuo daugiau kaip 2 mln. litų 2010-aisiais iki daugiau kaip 7 mln. litų šiemet, - sakė ministras. - Manau, kad ir 2012-aisiais finansavimas negali būti mažesnis, o tik didesnis, šitaip užtikrinant, kad šis objektas kuo greičiau būtų prieinamas klaipėdiečiams ir Klaipėdos svečiams."

Pernai pradėjus rekonstrukciją, nugriauta keletas pastatų - beje, vienam nė neprireikė "pagalbos", mat pajudinus stogą sienos subyrėjo pačios, išlieti pamatai. Šiuo metu, pasak teatro vadovo Gedimino Pranckūno, tebevyksta betonavimo darbai, mat vanduo tebesisunkia į būsimą teatro salę.

Teatro pastatų rekonstrukcija su scenos bei žiūrovų salės įrengimu iš viso turėtų kainuoti apie 65 mln. litų. Oficialiai darbai turėtų būti baigti 2014-aisiais.

Muzikinis - planuose

Naujojo Muzikinio teatro Klaipėdoje statyba, anot ministro, galėtų būti pradėta ne anksčiau kaip po 2-3 metų. "Stengiamės, kad Lietuva nebūtų palikta be kultūros, tad dėmesio ir finansų reikia daugeliui objektų. Tad, kiek žinau Valstybės investicijų programos galimybes, šiandien dar vieno teatro statybų uostamiestyje finansuoti nesugebėtume", - sakė ministras.

Šių metų Klaipėdos biudžete numatyta skirti lėšų būsimojo teatro sklypo detaliojo plano rengimui, tad artimiausiu metu turi būti paskelbtas vietos naujajam pastatui parinkimo konkursas. Jį Muzikinis teatras ketina finansuoti kartu su steigėja - Kultūros ministerija.

Šiam konkursui planuojama skirti 35 tūkst. litų. Didžioji dalis šios sumos tektų nugalėtojų premijoms. Anot architektų, neįsteigus solidžių prizų vargu ar galima tikėtis sėkmingai dirbančių talentingų autorių ir jų kolektyvų dalyvavimo.

Anot Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, dar daugiau lėšų reikės skelbiant architektūrinį būsimojo pastato konkursą, kuris galėtų vykti detaliojo plano rengimo metu.

"Nauji teatrai Lietuvoje statomi nedažnai - tai būtų antras toks įvykis po daugiau kaip 30 metų. Kodėl, pavyzdžiui, jame negalėtų dalyvauti pasaulinio garso architektai? Juk žinomas vardas užtikrintų solidžius dividendus", - mano ji. Kuo didesnės premijos laimėtojams - tuo daugiau galimybių sulaukti gerų projektų, o tarp jų - gal ir pasaulio architektūros žvaigždžių pasiūlymų.

Naujajam pastatui liekant planuose, esamo Muzikinio teatro gyventojai šaukiasi būtinosios pagalbos. Pastato apgailėtina būklė baugina ne tik jame dirbančius menininkus, bet ir praeivius - neseniai jis tiesiog ėmė byrėti jiems ant galvų. Aktualiausios teatro bėdos yra kiauras stogas, lietvamzdžiai ir tinkas.

Teatro vadovas Ramūnas Kaubrys išsakė pageidavimą, kad pastatą oficialiai apžiūrėtų ir įvertintų Kultūros ministerijos komisija, kurios verdiktas galėtų paspartinti lėšų remontui skyrimą.

Reitinguos ir menininkus

Kultūros ministras ketina rūpintis ne tik teatrų pastatais, bet ir jų, kaip kultūros įstaigų, organizacija.

Pasak A. Gelūno, antradienį buvo pristatytas aštuonių šalies valstybinių teatrų tyrimas. "Situacija juose buvo išnagrinėta vadybos, repertuaro planavimo, lėšų paskirstymo požiūriu. Visa tai atskleidė situacijos sudėtingumą. Be to, sistema vis auga, atsiranda naujų kolektyvų, o biudžetas didėja labai vangiai", - padėtį apibūdino ministras.

Siekiant pertvarkyti sustabarėjusią sistemą, teatrams ketinama taikyti reitingavimą, kurį jau patyrė šalies aukštosios mokyklos. "Dalis biudžeto būtų skiriama ūkinėms reikmėms, atlyginimams. Kita dalis, skirta kūrybai, priklausys nuo veiklos kokybės", - principą trumpai nusakė A. Gelūnas.

Kompleksinį teatrų kūrybinių kolektyvų veiklos vertinimą siūloma atlikti kas trejus metus, aprėpiant tiek finansinį pasisekimą, repertuaro populiarumą, kritikų atsiliepimus, gastroles, režisierių pritraukimą ir kt.

"Dabar dažna situacija, kad kiekvienas gauna tiek lėšų, kiek kadaise išsikovojo. Tai tęsiasi dešimtmečiais. Man atrodo, kad tai stagnacijos požymis. Jeigu organizacija dirba sėkmingiau, kūrybingiau, ji turėtų ir gauti daugiau lėšų", - kalbėjo jis.