Iš pradžių vyras pamanė, jog varlės užduso po ledu. Tačiau nuėjęs prie kito, netoliese esančio tvenkinio, pamatė, kad šis švarus – neplaukioja nė vienas nudvėsusios varlės kūnas.
„Tada supratau, kad mano kieme esantį tvenkinį greičiausiai užteršė vanduo, iš kaimo atbėgantis melioracijos grioviu. Pagailo ne tik varlių – išsigandau ir dėl sveikatos. Tvenkinio vandeniu vasarą laistau daržoves, kurias valgo visa mano šeima. Baisiausia, kad pavasarį ir rudenį tvenkinys ištvinsta ir vanduo pasiekia šulinį. Kas žino, gal jau yra užterštas gruntinis vanduo, kurį vartojame maistui gaminti, gerti“, - būgštavo N.Litvinas.
Vyras įtaria, kad grioviu atiteka ne tik lietaus vanduo. Prasidėjus pavasariniam potvyniui, iš kaimo atbėgantis vanduo putote putojo.
„Lietaus vanduo neputoja. Gali būti, kad į griovį patenka nuotekų vanduo iš kriauklių, skalbimo mašinų, vonių. Dabartiniais laikais chemija labai stipri, žmonės jos naudoja labai daug, nekeista, kad griovio vanduo užsiputojo.
Tokį reiškinį mačiau pirmą kartą per daugiau negu tris dešimtmečius – būtent tiek metų yra šiam tvenkiniui. Varlės išdvėsė taip pat primą kartą. Kol kas nepastebėjau, ar gyvos išliko žuvys – tvenkinyje plaukiodavo karosai“, - sakė N.Litvinas.
Pasak jo, nieko stebėtina, kad kaime nėra patogumų, kanalizacijos sistemos. Tačiau N.Litvinas įsitikinęs, kad leisti nuotekas į griovį yra neteisinga viso kaimo atžvilgiu.
„Blogai, jei žmogus mąsto – nuotekos iš mano kiemo, ir jau ramu. Bet teršiama juk viso kaimo aplinka, ne tik mano tvenkinys. Jį aš išsivalysiu, bet norėčiau, kad tie, kurie kaime išleidžia nuotekas į griovį, susimąstytų: grioviu vanduo atiteka iki mano tvenkinio, iš jo nubėga ir iki Šventosios upės. O ten gali išdvėsti ne tik varlės, bet ir vertingos žuvys, pažeista upės sistema“,- kalbėjo N.Litvinas.
Į N.Litvino pranešimą nedelsdami sureagavo Kretingos gamtosaugininkai: per pirminę griovio apžiūrą jie aptiko vieną vamzdį, iš kurio nuteka buitinės nuotekos.
„Lazdininkų kaime nėra kanalizacijos sistemos. Vadinasi, visi gyventojai privalo turėti nuotekų rezervuarus, juos laiku išvežti. Ne paslaptis, kad atsiranda gudročių, kurie nuotekas išleidžia į griovius. Visiškai tikėtina, kad Nikodemo Litvino tvenkinys galėjo užputoti nuo skalbimo mašinų vandens“, - prieš apžiūrint griovį kalbėjo Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Edmundas Mikaločius.
Kol kas specialistas aptiko vieną nuotekų vamzdį, tačiau netrukus kaime ketina atlikti dar nuodugnesnę apžiūrą.
„Žmonės, iš kurių kiemo į griovį išeina nuotekų vamzdis, teisinosi, jog namą ne patys statę ir pirkę. Tačiau tai – ne pasiteisinimas. Gali to nežinoti pirmą dieną. Pirmą kartą nusižengus, už neteisėtą nuotekų tvarkymą yra skiriama bauda nuo 200 iki 1 tūkst. litų. Taisyklėms nusižengę žmonės pažadėjo nuotekų vamzdį užsandarinti ir artimiausiu laiku įsirengti nuotekų rezervuarą“,- patikino E.Mikaločius.
Jis N.Litvinui rekomendavo išsitirti ir šulinio vandenį.
„Kadangi tvenkinio vanduo pasiekia ir geriamojo vandens šulinį, tikrai rekomenduočiau išsitirti šulinį. Jei užterštas tvenkinys, teršalai galėjo patekti ir į gruntą“, - įsitikinęs E.Mikaločius.
Jis atmetė galimybę, kad varlės galėjo uždusti po ledu. Įsitikinęs, kad į tvenkinį patenka buitine chemija užterštas vanduo, gamtosaugininkas patvirtino, kad varlės buvo išnuodytos.
Tos pačios versijos laikosi ir Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė.
„Varlės yra labai jautrūs gyvūnai, labai daug medžiagų jos pasisavina per odą. Jei į tvenkinį pateko buitiniais chemikalais užterštas vanduo, jis galėjo varlėms pakenkti. Tikslesnes išvadas būtų galima pateikti atlikus skrodimą ir toksikologinį gyvūnų tyrimą – turėtų būti pakitusios varlių kepenys, pažeistos kraujagyslės. Uždusti jos negalėjo, nes varlės instinktyviai žiemoti pasirenka saugią erdvę“,- sakė mokslininkė.
Spėjama, kad varlės nudvėsė nuo užteršto vandens.
Ji patvirtino, kad žmonių pasakojimai, jog varle galima patikrinti, ar vandens telkinys, indas nėra užteršti, yra teisingi.
N.Litvinas pasakojo, kad parsivežus namo statinę, kurioje seniau buvo laikomi naftos produktai, pažįstama rekomendavusi įdėti į ją varlę – jei statinė gerai išplauta, varlė gyvens.
„Kadangi varlės yra labai jautrios, užterštoje aplinkoje jos neišgyvena. Jei tvenkinys nebebus teršiamas, vanduo pamažu apsivalys ir po dviejų ar trijų sezonų varlės sugrįš gyventi į tvenkinį“, - teigė A.Pikūnienė.
Pasak jos, tvenkinį derėtų išvalyti kuo greičiau, nes išnykusios varlės yra labai svarbi ekosistemos dalis.
„Varlės maitinasi lervomis, yra tarpinis šeimininkas kirmėlėms ir panašiai. Jei iš sistemos iškrenta viena jos grandis, griūva ekosistemos balansas“, - sakė A.Pikūnienė.
Mūsų kraštietė biologė Dovilė Barčkutė taip pat atmetė galimybę, jog varlės užduso. Pasak jos, reikėtų atlikti išsamų vandens tyrimą. Tačiau ir be jo galima daryti išvadas, jog varlės nudvėsė apsinuodijusios.
„Jei vandens telkinyje gyvena varlės, vadinasi, jis – švarus, galima be baimės maudytis, laistyti tokiu vandeniu daržą. Jei varlės išdvesia, tai – rimtas signalas. Varliagyviai yra jautrūs aplinkos pokyčiams ir atspindi aplinkos būklę“, - įsitikinusi D.Barčkutė.
Jos žiniomis, N.Litvino sodybos tvenkinyje buvo apsigyvenusios pievinės varlės – Rana tempraria. Tai – gausiausia varlių rūšis Lietuvoje. Varlės aptinkamos dirbamuose laukuose, pievose, miškuose, soduose, prie sodybų. Veisimuisi pasirenka nedidelius ir negilius vandens telkinius, kūdras, griovius. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje, aktyvios prietemoje, naktį, lietingu oru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą