Tokiu atveju reikėtų ne tik gilinti patį laivybos kanalą, bet ir tobulinti uosto vartus, statyti specialias dambas, sutvirtinti Kuršių nerijos krantus.
Nori "Baltmax"
Uosto direkcijos užsakymu UAB "Sweco Lietuva" atlieka uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių studiją, rengia plėtros planą.
Pasak bendrovės viceprezidento Aido Vaišnoro, šiuo metu Klaipėdos uostas yra "panamaxinis" - į jį plaukia "Panamax" tipo laivai, kurių ilgis - iki 300 m, grimzlė - 12,5 m. Pastebima tendencija, kad laivai vis labiau didėja, nes jų savininkams tai ekonomiškai naudinga. Jau dabar uosto krovos kompanijos atsisako kai kurių krovinių, nes neturi galimybių priimti didesnių laivų.
Specialistai aiškinosi, ką reikėtų padaryti, kad į Klaipėdos uostą galėtų plaukti vadinamieji "Postpanamax" arba dar kitaip vadinami "Baltmax" (tai yra maksimaliai didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą) tipo laivai. Jų ilgis - apie 360 m, grimzlė - 15-15,5 m.
A. Vaišnoro teigimu, esminis reikalavimas tokiems laivams - 17 m gylis laivybos kanale, laivų apsisukimo ratas - 420 m pločio. Tad reikėtų laivybos kanalą pasukti 10-11 laipsnių į šiaurę, tobulinti uosto vartus. Jų plotis turėtų būti ne mažesnis nei 190 m, laivybos kanalo plotis - 180-200 m (dabar - 150 m).
Trys variantai
Specialistai siūlo tris uosto raidos variantus. Pirmas - nieko nedaryti, palikti viską kaip yra, tik baigti įgyvendinti pradėtus projektus. Antras - maksimali uosto plėtra išgilinant kanalą iki 17 m iki pat pietinės dalies, ir už būsimojo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ties Kiaulės Nugaros sala. Trečias - dalinė plėtra negilinant teritorijos už SGD terminalo.
Teigiama, kad kol kas priimtiniausia būtų dalinė plėtra, kuriai reikėtų apie 3 mlrd. litų.
SPAV rengėjai neneigia, kad hidrodinaminių pokyčių bus. Jie supranta, kad didelis sūraus vandens kiekio patekimas į Kuršių marias yra nepageidaujamas, tad siūlo priemones, kaip jį sumažinti iki minimalaus - statyti specialias dambas ir t. t. Numatomos ir priemonės Kuršių nerijos kranto linijai apsaugoti - ji būtų sutvirtinama.
Siekiant išvengti socialinio konflikto Uosto direkcijai rekomenduojama suformuoti viešąsias erdves Melnragės palūdimyje, Danės upėje, Kruizinių laivų terminale, statomame keleivių ir krovinių terminale, Smeltalės upės žiotyse ir planuojamoje pietinėje dalyje statyti mažųjų laivų prieplaukoje.
Atkreipiamas dėmesys, reikėtų suvaldyti padidėjusios transporto srautus. Todėl siūloma sutvarkyti privažiavimo į uostą kelius pietinėje uosto dalyje.
"Visi didieji darbai pradedami nuo svajonės. Prieš 10-12 metrų uosto pietinėje dalyje laivybos kanale gylis buvo 10 metrų, šiandien - 14,5. Daug kas sakė, kad tai maksimumas, kad didesnis gylis yra utopija. Studijoje nurodytas nulinis variantas būtų ne sustojimas, o žingsnis atgal. Didesnis gylis - iššūkis mums, tačiau toks mūsų pagrindinis tikslas ir mes jo sieksime", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Uosto taryba pritarė specialistų ataskaitai su tam tikromis pastabomis. Toliau ji bus svarstomas spalio pradžioje vyksiančiame Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą