"Vilties bėgimas": savanoriai - Lietuvos turtas

"Vilties bėgimas": savanoriai - Lietuvos turtas

Iki "Vilties bėgimo" gegužės 20-ąją liko vos kelios dienos. Vakar vidurdienį užsiregistravusiųjų bėgikų buvo beveik pusantro tūkstančio. "Vilties bėgimas" - ne tik solidarumo pareiškimas su sergančiais onkologinėmis ligomis, bet ir savanorystės, taip sunkiai besiskinančios kelius mūsų šalyje, ugdymas.

"Be savanorių "Vilties bėgimo" nebūtų", - tvirtai įsitikinęs jo sumanytojas ir idėjų generatorius pranciškonas brolis Benediktas.

Jau nuo pirmojo "Vilties bėgimo" klaipėdiečiai yra įsidėmėję vaikinus ir merginas geltonais marškinėliais. Tai jie, suplukę iki prakaitų, siūlė aukoti už simbolines kartonines plytas. Tai jie, spiginant saulei, kasmet dalija bėgikų numerius, marškinėlius, patiems bėgikams - buteliukus su vandeniu, talkininkauja startuose ir finišuose. O juk kažkam reikia viską suvežti, sunešti. Tai jie, apsišarvavę polietileno maišais, renka šiukšles visose starto vietose, o po renginių - ir Vasaros estradoje.

Iš esmės savanoriai tarsi ir lieka už visuotinės bėgikų ir žiūrovų euforijos ribų ir netgi koncertų nepamato. Kas jie, tie savanoriai?

"Per ketverius "Vilties bėgimo" metus jau yra susiformavęs savanorių branduolys, kuris kiekvienais metais apauga naujai ateinančiais. Šiemet savanoriauti pasiryžę 117 žmonių nuo dešimties iki penkiasdešimties metų. Turime ir 71-erių savanorę, kuriai taip pat radome jėgas atitinkančią veiklą", - sako jų koordinatorė Rita Šneiderienė.

Bet yra dar viena, kasdieninė savanorystės visus metus rūšis - teikti dvasinę paramą ką tik sužinojusiam diagnozę - vėžys.

"Mačiau, kaip moterys, pačios ištrūkusios iš onkologinių gniaužtų, kalbasi su patyrusiais šoką ligoniais ir jų artimaisiais. Kas geriau gali bent kiek apraminti ir paguosti, jei ne tas, kuris pats yra praėjęs gydymo pragarus? Ir tas, kuris savo pavyzdžiu ir patirtimi gali pasakyti, kad diagnozė dar nėra mirties nuosprendis", - šios rūšies savanorių veiklą įvertino brolis Benediktas, teigdamas, kad jau šiandien šios savanorės yra pačios artimiausios, pačios geriausios brolių pranciškonų pagalbininkės.

"Jos yra turtas. Ne tik mūsų, bet visos Lietuvos. Nes jau dažnas susirgęs Alytuje ar Balbieriškyje ieško kelių atgauti pusiausvyrą pas mus ir pas tas šventas moteris", - kalbėjo pranciškonas.

Gegužės 17 d., 18 val., Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje (Savanorių g. 4) vyks padėkos malda už "Vilties bėgimo" savanorius, rėmėjus ir organizatorius. Psalmes ir giesmes atliks Arūnas ir Lina Raudoniai.

Sidebar placeholder