Žemaitijos sostinėje Telšiuose neseniai Europos Sąjungos lėšomis sutvarkius Talkšos ežero pakrantę ir pastačius unikalų amfiteatrą, greta jo ketinama statyti žemaičių protėvių pergalę 1260 metais vykusiame Durbės mūšyje įamžinantį paminklą. Būsimo paminklo autorius Algirdas Bosas neabejoja, kad dangaus ir ežero fone stovėsianti perregima, auksiniais ąžuolo lapais vainikuota kolona liudys pasididžiavimo vertą visų kartų žemaičių didybę.
Siekia vertingo įamžinimo
Pastatyti žemaičių galybę liudijantį paminklą viso pasaulio lietuvius ragina architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius žemaitis Algirdas Žebrauskas. Būtent jis, projektuodamas Telšių amfiteatrą, parinko ir įrengė vietą, kurioje stovės Durbės mūšiui skirtas paminklas. Profesorius pabrėžė, kad jei ne šis mūšis, savo reikšme prilygstantis Saulės ir Žalgirio mūšiams, ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos istorija kitaip būtų pakrypusi. Be to, šis mūšis lėmė, kad dabartiniai Mažeikių, Skuodo, Gargždų, Rietavo, Palangos bei aplinkinių vietovių gyventojai yra žemaičiai lietuviai, o ne germanai.
1260-aisiais kunigaikščio Algmino suburti žemaičiai sugebėjo apgauti ir nugalėti dvigubai už juos gausesnę Vokiečių bei Livonijos ordino armiją. Lemtingasis mūšis, kuriame pasižymėjo mūsų protėviai, vyko dabartinės Latvijos teritorijoje, Durbėje. Prof. A. Žebrauskas teigė, kad šio mūšio vieta įamžinta lauko akmeniu, ant kurio iškalti metai, kada vyko mūšis, bei jo pavadinimas. „Siekiu, kad ši istorinė pergalė ir mūsų protėvių atminimas mūsų šalyje būtų įamžinti kur kas vertingiau“, - pažymėjo jis.
Skiepys patriotiškumą
Prof. A. Žebrausko ir daugelio jo bendraminčių nuomone, nors Durbės mūšis pagal dabartinį administracinį suskirstymą vyko net ne mūsų šalyje, jis reikšmingas tuo, kad turime Žemaitiją tokią, kokia ji yra dabar. „Todėl neabejojame, kad paminklas Durbės mūšiui privalo stovėti žemaičių sostine vadinamame Telšių mieste“, - sakė paminklo statymo iniciatorius.
Jis pabrėžė, kad Telšiuose pastatytas paminklas liudys žemaičių vienybę, jų sąmoningumą, kietą būdą ir atskleis šio etnografinio regiono savitumą. „Neabejoju, kad paminklai svarbūs valstybės išlikimui. Tad pastatę didingą žemaičių istoriją atspindintį paminklą skiepysime patriotiškumą. O tai bus atsvara išsivaikščiojančiai mūsų tautai“, - tvirtino profesorius.
Jis pasidžiaugė, kad nemažai sąmoningų žemaičių jau parėmė paminklo Durbės mūšiui statybą. Ieškodamas lėšų 300 tūkst. litų kainuosiančiam paminklui, A. Žebrauskas apvažiavo nemažai Žemaitijos regiono savivaldybių ir jų tarybų nariams aiškino paminklo svarbą. Kol kas tikrai žinoma, kad lėšų Durbės mūšiui skirtam paminklui bus gauta iš Telšių rajono savivaldybės, o kitose savivaldybėse šis klausimas dar svarstomas. „Maloniai priimame net ir mažiausią paminklo statybai skiriamą sumą. Kaip mecenatus įamžinsime tuos, kurie skirs 2 tūkst. litų ir daugiau pinigų“, - sakė A. Žebrauskas.
Paminklo Durbės mūšiui sumanytojai jo autoriumi pasirinko metalo virtuozu vadinamą skulptorių A. Bosą. Šis menininkas yra sukūręs Kėdainių centre stovintį paminklą Jonušui Radvilai, Kretingos centre esantį paminklą Jurgiui Ambrozijui Pabrėžai ir daugybę kitų meno kūrinių.
A. Bosas LŽ teigė, kad jo tikslas - Telšiuose įamžinti žemaičių karvedį Algminą ir visus kitus Durbės mūšį laimėjusius žemaičių protėvius. „Stengsiuosi, kad paminklas atspindėtų mūšio įtampą, jo dinamiką bei žemaičių didybę“, - sakė menininkas.
Rašyti komentarą