Tyrimui parinktos Babrungo, Uošnos, Šilinės, Pietvės, Pagardenio ir kitų upelių atkarpos, pranešė parkas.
Atliekant apskaitą ieškoma ūdros veiklos žymių: ekskrementų, gleivių, sukastų žemių krūvelių, pėdsakų. Dėl to apžiūrimi pakrantėje bei virš vandens iškilę akmenys, smėlingi pakrantės ruožai, salelės, nuvirtę medžiai ir kita. Taip pat aprašoma ūdrų buveinių būklė, galimos grėsmės.
Ūdrų monitoringas susijęs su biologinės įvairovės apsauga.
Šis projektas įgyvendinamas pagal Europos Bendrijos svarbos žinduolių, paukščių, moliuskų, vabzdžių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringo Natura 2000 tinkle planą.
Ūdra yra plėšriųjų būrio, kiauninių šeimos, pusiau vandens žinduolis, kaip upinis bebras, ondatra, kanadinė audinė. Ūdros gyvena tik prie vandens telkinių, mėgsta sraunius miškų upelius, žuvingus ežerus, tvenkinius, rečiau aptinkama melioracijos grioviuose. Žvėrelio kūnas ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus, pritaikytas maistą rasti ir gaudyti vandenyje.
Nors ūdros aptinkamos visoje Lietuvoje, tačiau visur jos negausios ir laikomo švarios gamtos indikatoriumi.
Nuo 1989 iki 2019 metų ūdros buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą