Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir atsakovų - bankrutavusios UAB "HMK prekyba" bei Nacionalinės žemės tarnybos - taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas ilgus metus trukęs bylinėjimasis.
Klaipėdos apygardos teismas dar 2010-ųjų gegužę buvo pripažinęs, kad 2003 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija neteisėtai leido bendrovei "Kletos prekyba" už 273 516 litų įsigyti 19,79 aro sklypą Herkaus Manto gatvėje, ant kurio stovi prekybos centras "Mega Plaza". Vėliau šis objektas buvo parduotas kitiems verslininkams.
Šis sklypas yra istoriniame miesto centre ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo būti tik išnuomotas, bet ne parduotas. Uostamiesčio teismas palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros, gynusios viešąjį interesą, ieškinį ir nusprendė šį sklypą grąžinti valstybei.
Tačiau nesutikdami su tokiu sprendimu bendrovė "HMK prekyba" ir trečiuoju asmeniu byloje buvęs SEB bankas pateikė apeliacinį skundą. Jis buvo pradėtas nagrinėti dar pernai vasarą, tačiau sprendimą LAT priėmė tik praėjusią savaitę, kai šalys susitarė dėl taikos sutarties.
"Sprendimas pasirašyti taikos sutartį buvo priimtas vadovaujantis protingumo ir teisėtų lūkesčių principu. Kalbant paprasčiau, tai per tą laiką, kol vyko bylinėjimasis, įstatymo leidėjai pakeitė teisės normas ir kilo dilema, kaip elgtis toliau. Aišku, įstatymai atgaline data negalioja, tačiau šiuo atveju pirminio reikalavimo laikymasis jau vargu, ar būtų racionalus ir atitiktų visuomenės interesą, nes ir pinigų grąžinimas būtų gana sudėtingas - dalis lėšų už parduotus valstybinius sklypus tekdavo valstybės, dalis - savivaldybių biudžetams. Viską būtų komplikavę ir tai, jog sklypas yra įkeistas bankui", - apie motyvus, kodėl nuspręsta pasirašyti taikos sutartį aiškino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis.
Šalys taikos sutartimi pripažino, kad išsprendžiami visi jų tarpusavio ginčai, susiję su pareikštu ieškiniu ir apeliaciniu skundu, ir įsipareigojo nebekelti viena kitai jokių papildomų pretenzijų ar reikalavimų dėl bet kokių aplinkybių, susijusių su pareikšto ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimais.
Minėto sandorio sudarymo metu Klaipėdos apskrities administracijai vadovavo Virginija Lukošienė. Ji dienraščiui yra sakiusi, kad neatsimena visų šios istorijos niuansų, bet akcentavo, jog sprendimai parduoti sklypus visada būdavo priimami tik gavus daugelio kitų institucijų, tarp jų ir savivaldybės, pritarimus.
"Mano parašas tokiais atvejais būdavo pats paskutinis", - tikino V. Lukošienė.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą