"Žmonės pamiršo, kaip atrodo diemedis"

"Racionalus žmogus prisitaiko prie pasaulio, neracionalus - bando pasaulį pritaikyti prie savęs", - sakė rietaviškis dekoratyvinių medžių, krūmų ir gyvatvorių augintojas Vilius Merkys.

Iš eglių medienos suręstą jo namą supa spygliuočiai - pasodinti tuo pat metu, bet besiskiriantys savo ūgiu.
Prie šalimais svyrančio beržo - patys mažiausi. Šeimininkas paaiškino: "Beržas nepakenčia jokios kaimynystės." Kur kas draugiškesnis yra graikinis riešutmedis, rudenį šeimai pripylęs pilnas rieškutes skanių riešutų.

Paskui vėją

Plikiuose gimęs liuteronų tikėjimą išpažįstantis ponas Vilius paskui žmoną Almą atsikėlė į katalikiškąjį Rietavą ir įleido šaknis. Tris dešimtmečius miškų urėdijoje dirbęs žmogus miškininko profesijos pradėjo mokytis būdamas keturiolikos metų. Juokavo ėjęs, kur vėjas papūtęs.

"Visi žmonės - turtingi ir vargšai - gimsta nuogi. Mano tokia natūra, kad nemėgstu tikėtis kuo daugiau pasiimti iš gyvenimo, džiaugiuosi tuo, ką turiu - žmona, trimis atžalomis, draugais, giminaičiais", - filosofavo Vilius, šiuo metu karaliaujantis savo miške ir dekoratyvinių augalų ūkyje.

Tėvo ramstis - "mažasis" sūnus Edgaras, kurio ūgis - metras devyniasdešimt keli centimetrai. Vilius nepyksta, kad kiti vaikai neina jo pėdomis, nes kai bandė eiti savųjų gimdytojų - ūkininkauti - pasodino penkis maišus bulvių, o prikasė tris.

"Pažanga priklauso nuo neracionalių žmonių, o progresą daro tinginiai. Aš - vienas iš jų", - juokėsi linksmuolis, kuriam negaila dalintis savo žydinčiomis gėrybėmis su kolegomis.

Gal užaugs ir sekvoja

Kol sveikata leido, rinkdamasis augalų sėklas, daigus vyras keliavo po Šveicariją, Vokietiją, Švediją, Austriją. Bičiulis japonas atsiuntė sakūros sėklų ir Vilius užaugino sakūrų giraitę, o paskui pasidalino jomis su pažįstamais. O puikus vijoklinis augalas visterija nežydi Marijos žemėje, nors jos žiedų kekės kitur būna didžiulės. Iš Amerikos žmogus parsivežė skardinę žemės su sekvojos sėklomis - ši spygliuotė milžinė, didžiausias pasaulio medis, gimtinėje užauga iki 130 metrų aukščio.

"Žmogus visada ko nors tikiesi. Kasmet švaistau pinigus eksperimentams, antai guobų skiepus suleidau į klevą. Žalos pridaro zuikiai. Ūkininkams žvėrių padarytą žalą kažkiek kompensuoja medžiotojų draugijos, o privataus medelyno savininkams tokios kompensacijos nemokamos", - pasiskundė ir čia pat pasidžiaugė įgijęs šiuolaikinę vokišką techniką, kuri supakuoja didelio medžio šaknis ir jį persodinti būna labai paprasta.

Nacionaliniams augalams Vilius irgi jaučia simpatiją. Jam nepatinka tik trumpaamžiai - skiepytos blindės ir karklai bei šaltalankiai. Sako, jog mėgsta mažas rūtas, žydinčias baltai kaip kilimėlis. Bet rūtos vazonėlyje niekur nenupirksi. Juokauja, kad geriausiai šis "biznis" eitų prie santuokų rūmų.

"Yra fanatikų, kurių jau kelios kartos augina tuos pačius augalus tūkstančiais, puoselėja parkus. Mielai juose renkuosi sėklytes. Bet ne visas gausi gimtinėje. Didžiulis ginkmedis, augantis Švėkšnos parke, nesubrandina sėklų, nes jam čia per šalta. Tada sėklas perku aukcionuose", - sakė žmogus, kurio medelyne nuolat spurda paukščiai, atskrenda juodasis genys. Kažkurį išvešėjusį krūmą šeimininkas norėjo išrauti, bet jame pavasarį užgiedojo lakštingala, gal ir lizdą susuko.

"Žmonės nori paprastų tradicinių augalų - liepos, ąžuolo, beržo, klevo. Bet mažai kas žino, kaip atrodo diemedis, jovaras. Vertėtų auginti paprasčiausią apynį, kuris savo ypatingu kvapu gina namus nuo vabzdžių, tas kvapas padeda sergant virškinimo ligomis. Aukštaitijoje juk kiekvienoje senesnėje sodyboje būdavo apynių. Amerikoje jų yra 25 rūšys", - dalinosi patirtimi.

Eglutė skarota

Platelių miesto aikštėje neseniai pasodinta Viliaus užauginta sidabrinė eglė. Dviejų vienodų nebūna: vienose daugiau sidabro, kitur - žalumos. Visų rūšių ir neišvardintų: gyvatašakė, kanadinė, svyruoklinė, lizdinė...

Prieš Kalėdas Merkiai puošia ne vieną eglaitę, o tarp jų iškūrena kubilą žiemos maudynėms. Nusipirko aparatą eglėms supakuoti, bet kai nuveža parduoti, žmonės žiūri įtariai - gal iš Olandijos atvežtos. Patriotai nori jų gauti iš savo šalies.

Kitose Europos šalyse jau įprasta, kad žmonės išsirenka augančią eglutę ir laukia, kol ją augintojas nukirtęs atveš į namus.

"Nėra dviejų vienodų medžių, kaip ir žmonių. Ir jausmus skirtingus jie sukelia, nors paprastai medžio auginimas teikia didelį džiaugsmą", - sakė Vilius Merkys, neseniai nusipirkęs aparatą eglėms supakuoti.

Didelis žmogus

Posakis "gero žmogaus turi būti daug" gerai tiktų ponui Viliui - jis sveria vos ne 200 kilogramų. Nepasakytų, kad daug valgo, nors žmona lepina gardžiausiais valgiais.

"Aišku, galėtum tą svorį mest, bet tai būtų savęs kankinimas ir alinimas", - sakė vyras, kuriam Lietuvoje nusipirkti kokybiškų ir reikiamo dydžio drabužių yra labai sunku.

"O dručkių drabužio kokybė turi būti ypač gera - plonas užklius už krūmo ir sustos, o storulis juda toliau iš inercijos", - juokavo ir pasakojo apie nuostabų aptarnavimą Stokholme, kur vykdavo apsipirkti. Norėjęs nusipirkti ekologišką avalynę, tai sunešė jam pardavėjai krūvą batų. Kai nė vieni netiko, labai atsiprašė ir paprašė palikti telefoną bei pažadėjo per porą dienų pristatyti batus į namus. O kai Klaipėdoje pirko čiužinį, pardavėja išstūmė pro duris ir neškis, kaip nori.

Sakė, kad jo gyvenimas - kaip anekdotas. Antai Šveicarijos viešbutyje liftas, užuot pakėlęs Vilių į reikiamą aukštą, nuleido į rūsį. Būna, sustabdo kelių policija ir klausia, kodėl saugos diržo neprisisegęs. Vilius sako: "Pareigūne, turėkit sąžinės nesityčioti iš storo žmogaus"... Ir jie tampa tolerantiški. Juokauja, kad kai maudosi jūroje, tai neskęsta, lyg banginis būtų.

Būta ir ne tokių linksmų dalykų. Darė jam svorio mažinimo operaciją, tai klinikose jis ne tik prisiklausė visokių replikų, bet ir užsikrėtė auksiniu stafilokoku. Bėgo tada iš kūno pūliai kaip iš beržo sula. Išgyveno ponas Vilius, nes jo gyvenimo meilė didesnė ir už jį patį.

ŽALIASKARĖS.

ŽIEMOS PASAKA. Eglinės trobelės pašonėje auga ir japoniškos sakūros, ir magnolijos, ir graikinis riešutmedis

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ivona ŽIEMYTĖ