Žukų bažnyčiai – 110 metų

XIX a. antroje pusėje Rytų Prūsija gyveno ekonominio pakilimo sąlygomis, gausėjo gyventojų. Artėjo Prūsijos karalystės sukūrimo 200 metų jubiliejus (1902), tad buvo priimti sprendimai su karaliaus finansine parama steigti naujas parapijas ir statyti bažnyčias.

Žukų parapija įsteigta 1900 m. balandžio 1 d., atskyrus nuo Viešvilės parapijos 22 kiemus (kaimus) – Adomiškių, Aukštgirių, Kriokiškių, Lindikų, Mažųjų ir Didžiųjų Pagenaičių, Žukų, Žagmantų ir Aukštųjų Žagmantų, Žagmantėlių, Bališkių, Mociškių, Naujienos, Nočiūnų, Naumalūnio, Nausėdų, Pagirio, Sokaičių, Užtamsio, Vaidbalio, Vėžininkų. 1905 m. Prūsijos gyventojų surašymo duomenimis, šioje teritorijoje gyveno 1318 gyventojų, iš kurių tik 6 buvo kito tikėjimo (ne evangelikai liuteronai).

Pirmiausia buvo pastatytas namas kunigui, po to susirūpinta bažnyčios statyba. Lumpėnų ir Palumpių plytinėse tam tikslui išdegė plytų. Bažnyčios statyba užbaigta 1907 m. ir tų pat metų rugsėjo 27 d. ji buvo pašventinta. Statyba kainavo 46 tūkst. markių, iš kurių 16 tūkst. skyrė karalius. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje parapijiečių skaičius viršijo du tūkstančius.

Parapijos kunigas Edikas Šulcas.

Galima tik pasidžiaugti, kad pergyvenusi du pasaulinius karus, visuotinį sovietinį naikinimo vajų bažnyčia išliko. Žinoma, nukentėjo bažnyčios vidus, nebėra ir daugumos kaimų ir pačių gyventojų nebe daug likę. Žukų bažnyčia – tarsi paminklas tai šaliai, jos gyventojams, puoselėjusiems savo krašto gerovę ir papročius, kurių nebėra.

Spalio 15 d. negausus dabartinės Žukų evangelikų liuteronų parapijos tikinčiųjų būrys rinkosi į šventines pamaldas, kurias pravedė parapijos kunigas Edikas Šulcas. Pamaldų metu paminėtos svarbios parapijos datos, visi šioje bažnyčioje tarnavę kunigai. O šauniausia, kad po pamaldų čia vyko naujagimio krikštynos.