Žydų bendruomenę įskaudino sugadinta lentelė

Įžvelgė Holokausto neigimą

I. Z. Kutzi nuomone, prie paminklo kažkas specialiai turėjo ateiti, kad metalinėje lentelėje, skelbiančioje, jog šioje vietoje 1941 metais nužudyta 700 žydų, tarp Brailio raštu užrašytų eilučių vinimi ar kokiu nors kitu kietu daiktu išraižytų žodžius: „Žydai tai jūs ir darėte“.

Gali būti, kad šį vandalizmo atvejį paskatino iš Vilniaus atsiritusi oponentų pasipiktinimo banga dėl nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos kontraversiškai vertinamo karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos bei diplomato ir karininko Kazio Škirpos alėjos Gedimino kalno papėdėje pervadinimo Trispalvės alėja.

Iniciatoriai laikosi nuostatos, kad, nors generolas Vėtra daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau nepateisinamai elgėsi prisiimdamas vokiečių okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti.

O karininkas K. Škirpa esą taip pat ne kartą viešai deklaravo antisemitines pažiūras, nors jo indėlis Lietuvos nepriklausomybės kovose irgi buvo didelis.

„Labai liūdna ir skaudu. Sugadinta lentelė – tai Holokausto neigimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak I. Z. Kutzi, žydų žudynių vietoje Kvecių miškelyje neįrengsi vaizdo kamerų, nepastatysi policininkų. Apie Holokaustą, ypač jauniems žmonėms, reikia kalbėti, paaiškinti. Esą tai ir daroma, bet galbūt – per mažai.

Su džiaugsmu pašnekovas prisiminė praėjusį sekmadienį Kretingoje surengtą ekskursiją „Pasivaikščiojimas žydų tautos takais“, kurioje dalyvavo 25 žmones kartu su vaikais.

Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė akcentavo, kad žydai buvo tokie pat draugiški Kretingos miesto gyventojai, papasakojo, kur stovėjo ar lig šiol tebestovi jų namai, kokios apeigos būdavo atliekamos mikvoje – baseine prie sinagogos ritualiniam nusiplovimui, – kas nutiko sinagogai, kur buvo gaminamos žvakės.

Tradicija tapo Holokaustą Kretingoje minėti rugsėjo 21-ąją, pagerbti žuvusių Kretingos žydų atminimą.

„Kai 100 žmonių iš Rotušės aikštės su žvakėmis rankose, eidami į žydų kapines, gieda „Klausyk, Izraeli“, skaito žuvusiųjų pavardes ir dega žvakutes, – tai yra tikroji prevencija tokiems įžeidiems užrašams, koks atsirado prie paminklo atminimo lentelėje Kvecių miške“, – neabejojo I. Z. Kutzi.

Policiją informavo

Paklausta, galbūt vertėtų iš Palangos plento pusės apgenėti krūmus, kad vieta prie paminklo žydų genocido aukoms atminti taptų kuo atviresnė, ir vandalai ar jų kompanijos taip laisvai negalėtų siautėti, nuo senojo plento į Palangą 1 tūkst. 827 kv. m ploto paminklinę teritoriją prižiūrinčios Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė teigė tokių galių neturinti, mat sklypas privatus.

„Būna atvejų, kai į privačiai įteisintus sklypus patenka kapinės, archeologijos, istorijos, mitologijos objektai ar jų dalys.

Rajono Savivaldybės tarybos sprendimu, visuomenės poreikiams priskirtų objektų sąrašas buvo patvirtintas 1998-ųjų spalį. Kodėl, vykdant žemės reformą, ne visada laikytasi šio sprendimo, – negalime atsakyti, žemėtvarkos projektai nėra tinkamai derinami tarp atsakingų institucijų“, – taip pakomentavo Savivaldybės administracijos specialistė Gintarė Benaitytė.

Jos teigimu, nuo plento Šiauliai–Palanga per Kvecius apsaugos fizinis pozonis nenustatytas, atstumas iki paminklo – per didelis, o medžiai sulaiko oro taršą.

Vandalus sudrausminti sudėtinga ne tik šioje vietoje, bet ir kaimų ar miestų aikštėse, kapinėse. Apie sugadintą paminklinę lentelę Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai informuoti, lentelė su stovu paimta tvarkyti.