Ar žmogiškumas kartais neturėtų būti aukščiau įstatymo?.

Šių metų spalio 16 dieną, apie 17 val., privačiu viešuoju transportu atvažiavau iš Klaipėdos ligoninės į miesto centrą. Mano draugė parūpino man bilietą važiuoti "valdišku" transportu. Šį bilietą įsidėjau į kišenę.
Įsėdusi į aštuntojo maršruto autobusą išsitraukiau iš kišenės bilietą ir jį pažymėjau. Važiavau į autobusų stotį, nes 17.45 val. turėjau išvykti į Tauragę.
Stotelėje sustojus autobusui, prie durų įvyko grumtynės. Penki keleiviai, jėga nuo durų nustūmę tris uniformuotas kontrolieres, išlipo iš autobuso. Matyt, jie neturėjo bilietų. Tokių keleivių kontrolierės nepajėgė sulaikyti ir nubausti.
Vėliau įlipusi į autobusą viena kontrolierė priėjo prie manęs. Aš jai padaviau pažymėtą bilietą, o ji, patikrinusi bilietą, paprašė sumokėti 20 litų baudą.
Matydama, kad nesuprantu, kodėl turiu mokėti baudą, kontrolierė paaiškino, jog jai padaviau pažymėtą privataus transporto bilietą. Pasiraususi kišenėje, radau ir reikalingą, bet nepažymėtą bilietą - paprasčiausiai juos supainiojau.
Tuomet priėjo dar viena kontrolierė ir taip pat pareikalavo 20 litų. Aiškinau, kad nepiktybiškai taip pasielgiau ir prašiau nebausti, nes pinigų turiu tik kelionei į namus. Sakiau, kad esu ne klaipėdietė ir tuoj išvažiuoju į Tauragę, kur Klaipėdoje nupirkto bilieto nepanaudosiu.
Kontrolierės suprato, kad būtent taip ir yra, bet tokios nežmoniškos, beširdės, neteisingos moterys nieko nenorėjo girdėti. Jos tik norėjo mane nubausti. Priėjo ir trečia kontrolierė padėti išreikalauti 20 litų. Norėjo nuvežti ir į policiją, kur už tokį nusižengimą esą galėjau būti nubausta net 70 Lt bauda.
Galiausiai padaviau kontrolierėms savo pasą, kad jos nusirašytų mano adresą, aprašytų įvykį ir persiųstų dokumentus dėl baudos išieškojimo Tauragės policijai.
Parodžiau moterims piniginę, kurioje dvidešimties litų nebuvo. Tuomet jos pareikalavo sumokėti 10 litų. Tarp smulkių monetų suradau 5 litus, o viena iš kontrolierių piniginėje pamatė dar 5 litus. Taip ir buvau nubausta 10 litų bauda. Kontrolierės nesusimąstė, kaip aš grįšiu namo, turėdama vos kelis litus.
"Tvarkos sergėtojos" liko patenkintos, nepajėgusios nubausti tikrų pažeidėjų ir nubaudusios bejėgę, ligotą pensininkę. Net nejausdamos, jog jos man padarė kur kas didesnę žalą - moralinę. Ir ilgam.
Tokie dalykai paveikia kiekvieną normalų žmogų. Paveikė ir mane. Niekada sąmoningai nesu padariusi ir nepadarysiu jokio nusikaltimo. Įstatymas, tiesa, lieka įstatymu, tačiau manau, kad žmogiškumas su juo visuomet turėtų rasti bendrą kalbą.
Jaučiu didžiulę moralinę skriaudą ir viso to nežadu pamiršti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder