„Aš nebenoriu tokioje valstybėje sutryptas gyventi...“

IN MEMORIAM Stanislovui STULPINUI (1948. 04. 27 – 2012. 10. 19)

ŽINIA apie gerbiamo Stanislovo Stulpino mirtį - lyg perkūnas iš giedro dangaus. Spalio 19 d. rytą jis man paskambino, aptarėme paskutiniojo interviu LL kai kuriuos klausimus. Jo balsas skambėjo žvaliai, niekuo nesiskundė, pasakė, kad išsiuntė man tik ką užbaigtą paskutinį straipsnį - „Blaiviai mąstantiems“ ir štai... tos pačios dienos vakarą staiga netekome šio didžio ŽMOGAUS, kovotojo už TIESĄ ir TEISINGUMĄ.

Ir iš tikrųjų man be galo sunku patikėti tuo, kas įvyko, nes pastaruoju metu su šviesios atminties S.Stulpinu mudu dirbome ranka rankon, aptardavome politinę situaciją Lietuvoje, diskutuodavome dėl DK perspektyvų po Seimo rinkimų. Nesinori kartotis, bet autoriniuose tekstuose bei interviu, pastaraisiais mėnesiais publikuotose „Laisvame laikraštyje“, aš reikšdavau visokeriopą paramą, palaikymą, pasitikėjimą ir TVIRTĄ ĮSITIKINIMĄ nekaltai apšmeižto, klaninės SISTEMOS nuteisto, sutrypto, artimiausių bendražygių išduoto, buvusio Klaipėdos vyr. prokuroro Stanislovo Stulpino PADORUMU (kam tai įdomu, gali pasiskaityti š. m. liepos-rugpjūčio mėn. LL publikuotus mano straipsnius - „Sprangi Stanislovo Stulpino byla“, „Vėluojanti TIESA“, „Neringos pasirinkimas – „Drąsos kelias“, interviu „Kodėl propedofilinis klanas, išvien su tartiufiškuoju V.Landsbergiu ir „paskutine instancija“, nusprendė susidoroti su Stanislovu Stulpinu?“).

Iš tiesų, Stanislovo Stulpino pasitraukimas – tai milžiniška NETEKTIS demokratinei, teisinei valstybei. Jo nuveikti darbai, dora, principinga pozicija, teisininko patirtis ir žinios, lyg tyras oras ir vanduo, buvo ir yra reikalingi ne tik „Drąsos keliui", bet ir visai Lietuvai. Ilsėkis ramybėje, didžiai gerbiamas ir mielas bendražygi!..

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Vos sužinojęs apie staigią ir netikėtą šviesios atminties Stanislovo Stulpino mirtį, jo artimas bendražygis prof. Gediminas MERKYS internetiniuose portaluose išplatino žinutę:

„Užuojauta šeimai ir artimiesiems. Pastaruoju metu S.Stulpinas buvo vienas iškiliausių ydingos ir nusikalstamos sistemos kritikų. Jo straipsniai galimai nusikaltusiems asmenims susitelkusiems aukštoje valdžioje buvo labai pavojingi. Nors S.Stulpinas ir K.Čilinskas buvo labai skirtingi žmonės, juos abu vienijo išskirtinė kompetencija teisės klausimais ir noras rūpintis bendrais reikalais.

Lankėmės kartu su Velioniu ir būriu kitų visuomenininkų pas gen. prokurorą D.Valį. Stanislovas Stulpinas turėjo labai gerą nuovoką ir politikoje. Klastą, intrigas, dviveidystę atpažindavo anksčiau už kitus. Mokėjo greitai ir giliai pažinti žmones. Netekties valandą mažiausiai norisi sąmokslo teorijų. Visgi, jo mirtis labai neįtikėtina ir įtartina. Buvo kupinas energijos, tryško sveikata. Dar nusistebėdavai ir pasidžiaugdavai, žmogus pagyvenęs, o lakstė kaip jaunuolis... Kas galėtų jo artimiesiems nuoširdžiai patarti kreiptis lygiagrečiai ir į nepriklausomus teismo medicinos ekspertus? Žinau, kad dar KGB turėdavo specialių preparatų, kurie sukeldavo staigų spazminį infarktą arba insultą ir labai greitai chemiškai susiskaidydavo į įtarimo nekeliančius junginius. Esu įsitikinęs, kad panašus galimas susidorojimas gresia gerb. A. Matulevičiui, J. Ivanauskui – kitiems bebaimiams sistemos kritikams. Mes prisimename, kad ir Kęstučio Čilinsko mirtis kėlė abejonių, trūko ten skaidrumo. Bet K.Čilinsko artimieji nieko nenorėjo inicijuoti... Dėl savo itin aktyvios pilietinės veiklos S.Stulpinas pastaruoju metu nebebuvo vien privatus asmuo. Jis tapo viešu asmeniu, viešuoju intelektualu. Jo mirtis nebėra vien šeimos reikalas. Visuomenė nori skaidrumo ir TIESOS. Mums neramu...“

--------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pamenu, kartą vienos diskusijos metu šviesios atminties Stanislovas Stulpinas paklausė manęs – ar tik aš nesu tas anoniminis komentatorius – „Batvinis“, nuolat oponuojantis jo publikacijoms internetiniuose portaluose, kadangi šio asmens išsakomos mintys bei pozicija jam labai panaši į manąją. Tą kartą patikinau S.Stulpiną, kad tai tikrai ne aš, juolab kad iš tiesų nėra jokio reikalo man slapukauti, prisidengiant kažkokiais slapyvardžiais...

Bet dabar, skaudžios NETEKTIES valandą, galiu tik nuoširdžiai pritarti „Batvinio“ išsakytoms mintims:

„Mąstančiųjų tarpe liko vienu Žmogumi mažiau. Daug tai ar mažai? Manau, tai priklauso koks ir kokios jo mintys - idėjos - siekiai buvo. Kaip Žmogaus jo nepažinojau (akis į akį), bet LL portalo komentaruose diskutuoti teko. Galiu tik pasakyti, pagal jo straipsnius, pagal jo skleidžiamas mintis - idėjas, jog tai buvo iškilus Žmogus - Intelektualas (ne neaiškus inteligentas), kuris siekė žadinti tebemiegančią Tautą (nemąstančią jos dalį), tikėdamasis ir trokšdamas geresnės Tautiečiams, tuo pačiu ir sau, ateities. Ir dar su tikra (ne deklaruojama) Tvirtybe, kurios iš ties reikėjo, kad ir kenčiant chuntinių šuniukų spaudimą ir purvo pylimą. Su tokiu užsispyrimu stengėsi atnešti ir pateikti savo subrandintas mintis - idealus, jų pasiekimo būdus, ką NE KIEKVIENAS gali, kaip ir net nebando. Ir vardan ko? Vardan savęs, vardan kažkokių tai savanaudiškų tikslų (kuo jį bandė kaltinti tie, kurie ir turi tokius norus - tikslus)? Ne, manau, tai jis atidavė AUKĄ, patį save, aukodamasis vardan Tautos, vardan Tiesos, vardan Gėrio, ir visa tai darė REALIAI, o ne DEKLARUOJANT. Štai todėl S.Sulpinas ir DIDIS, štai todėl jis ir INTELEKTUALAS.

Ir nuoširdžiai pergyveno dėl Neringos ir jos pasirinktų žmonių iš DK daromų klaidų, virsdamas vos ne DK priešu. Tik ar priešas yra tas, kuris nurodydamas daromas klaidas, norint atitaisyti jas ir kurias dar įmanoma atitaisyti? Ar tas priešas, o ne giedantis psalmes bei ditirambus, kad įsiteiktų, net ir matant tas klaidas? Ar tas priešas, kuris sako TIESĄ nuoširdžiai, atvirai, bet nesakant liaupsių, nes nėra dėl ko jas sakyti?..

Dabar visi lieja ašaras, liūdi dėl jo. O kur jie buvo tada, kodėl stovėjo po medžiu, kai jis NET ŠIAME PORTALE buvo atakuojamas „chuntinukų“ ir nieko nesuprantančių „bukučių“? Ar turi bent moralinę teisę jie dabar lieti apsimestinę ašarą, kaip ir rodyti SAVO apsimestinį gailestį?..

Teisingai pastebėjo komentatorius „Stebėtojas“, kad tiktai vienetai gynė S.Stulpiną. Neminėsiu jų, nes mąstantys bei žingeidūs ir taip žino. Kaip ir tas anoniminis „Skaitytojas“, išsakęs savo nuomonę: „Tikrai, labai gaila. S.Stulpinas tiek daug padarė dėl Garliavos mergaitės, tiek straipsnių parašė, tiek kovojo, o N.Venckiene ji tiesiog ignoravo. Ji prisiėmė į DK tokių, kurie ateity parodys savo tikrąjį veidą. S.Stulpinas dėl to labai pergyveno, kad negalės kovoti dėl TIE-SOS išvien su DK partija. N.Venckiene, ar Jums dabar nebus ant sąžinės šio Žmogaus mirtis? Jūs labai negražiai pasielgėte. Dėl to, kad gerus ir protingus žmones ignoravote, dabar turit, ką turit“.

Tai tik dar sykį įrodo daugumos mūsų dviveidiškumą bei prisitaikėliškumą, kai viena yra sakoma, o kita daroma. Ko niekada Stanislovas Stulpinas, aš taip manau, nedarė.

Ir kas dar daro S.Stulpiną iškiliu Intelektualu? Netgi ir tai, kad jis net ATSAKINĖDAVO į specialiai jam skirtus paniekinančius anoniminių chuntinių šuniukų komentarus. Bet gerbdavo kito mąstančio nuomonę. Nors ir nesutikau su jo mintimi dėl DK strategijos po rinkimų, bet mes kartu tiesiai-šviesiai ir argumentuotai diskutuodavome LL portale. Nors aš tik paprastas (gal ir ne) Batvinis, bet ir mano nuomonę S.Stulpinas gerbė.

Retas inteligentas (pasikėlęs, kaip kokio nors instituto dėstytojas) pasižymi tokia savybe - gerbti kitą nuomonę ir nebijoti ginti SAVO nuomonę argumentų kalba, o ne etikečių kalba. Tad dabar tegu džiaugiasi tie raudantys dėl staigaus ir netikėto S.Stulpino išėjimo Anapilin, jog kad ir savo tylėjimu prisidėjo prie šio Žmogaus sveikatos griovimo, greitesnio jo širdies sustojimo, kai jam tereikėjo PARAMOS, SUPRATIMO ir PASKATINIMO, kai jam būt buvęs malonus (gal net sveikatą prailginęs) JAUSMAS, kad jo MINTYS PRASISKINA KELIĄ, JAM DAR GYVAM ESANT, O NE TIK PO MIRTIES.

Bet ar tokio Žmogaus mirtis yra ATSITIKTINĖ? Nieko atsitiktinio šiame gyvenime nebūna, viskam diriguoja Aukščiausiasis, norim to ar nenorim, tikim tuo ar netikim. Yra duotas kiekvienam žmogui RIBOTAS LAIKAS IŠBANDYMUI, lyg egzaminas ar patikrinimas tiek jo paties, tiek jo idėjų ir veiksmų. Kitas klausimas - ar jis geriau ar blogiau realizavo jam suteiktus įgaliojimus, suteiktas galias, esant nepalankiai situacijai? Ar pakankamai gerai įvykdė SAVO (bet argi tiktai savo?) siekius ir tikslus?.. O kiek jis savo INDĖLIO, pasiaukojančiai, tiesiog degindamas save, įnešė į Tautiečių mąstymą, mes tai pamatysime praktiškai, jei ne šiandien, tai rytoj. Ir jam esant Anapus, bus visai kitoks jausmas, matant SAVO darbo rezultatų sėkmę ar nesėkmę...

O kad Stanislovą Stulpiną pasiėmė Dievas ne laiku, taip gali manyti tik tas ar tie, kuris ar kurie nesuvokia Aukščiausiojo mums skirto gyvenimo, kaip Visatos scenarijaus. Nes pilnai jį suvokia ir vykdo tik Jis - Aukščiausiasis, tik mums padedant, prisidedant SAVO veiksmais ir poelgiais Jam ar einant prieš Jį, t.y. kenkiant, kaip ir TU - ar už Tiesą ir Pažangą, Šviesą, ar už Melą bei Degradaciją, Tamsą - esame kiekvienas, asmeniškai, iš mūsų?..

Labai norisi tikėti, jog Stanislovo Stulpino KOVA NEBUVO BEPRASMĖ. Pagarba Jam, Jo siekiams, bei kitiems dar likusiems mūsų tarpe drąsiems, tvirtiems ir atviriems Tautiečiams, ne stovintiems po medžiu, bet MĄSTANTIEMS.

... Pritariu Gerb. S.Stulpino mintims dėl didelių DK ar Neringos klaidų, tiek branduolio formavime, tiek organizaciniame darbe. Gaila, kad Neringa nesuprato AVANSU gauto MĄSTANČIŲ TAUTIEČIŲ palaikymo. Ji nesuprato, jog šalia Gėrio tuoj pat atsiranda Blogis, kad ir komandos formavime. Nesuprato, jog nesėkmės atveju, tai būtų ne tik jos asmeniškai pralaimėjimas, bet ir visų pažangių jėgų pralaimėjimas.

O gal Neringai, kaip ir buv. Prezidentui, labiau patinka liaupsės, bet ne judėjimą ir pažangą skatinanti kritika iš gero norinčiųjų pusės? Jei taip, tada iš ties DK laukia liūdna pabaiga, kaip ir mąstė S.Stulpinas. Jeigu dabar neišnaudos strategiškai to taip retai pasitaikančio Tautos pasitikėjimo mandato, tai ateity bus tik dar sunkiau. Kaip ir R.Pakso atveju, net ir dabar norinčio, kad jį vadintų Prezidentu...

Tačiau laikas nelaukia. Nesugebėjai, nesvarbu dėl kokių priežasčių, kad ir blogus patarėjus pasirinkdamas, traukinys nelaukė ir tiū- tiū nudardėjo pro šalį, o tuo tarpu Tautos Vėliava, kartu su dėjusiais į ją tokias dideles viltis, liko nuošalėje... Bet argi Neringa ir ją supantys patarėjai nežinojo - jei kartą sukilai prieš SISTEMĄ, tai privalai turėti YPATINGĄ STIPRUMĄ, TVIRTYBĘ bei MORALĘ, kad atsispirtum visoms vilionėms, visokioms pagundoms?..

Štai čia aš ir vėl nesutinku su S.Stulpino mintimi rinktis PRAGMATIŠKĄ, su morale, su Tiesos idealais, su rinkėjų lūkesčiais prasilenkiančią STRATEGIJĄ - eiti į koaliciją su SISTEMINIAIS nusikaltėliais. Juk net ir MAŽAS MELAS GIMDO - VEDA į VIS DIDESNĮ MELĄ. Ir kuo gi tada tu skirsiesi nuo jų? Mirė drakonas, tebūnie pasveikintas naujas drakonas!.. Ar būtent to norima ir laukiama iš DK? Manau, ne, jei nenorime apgaudinėti savęs, jau nekalbant apie aplinkinius.

Tad Neringai patarčiau neskubant REVIZUOTI - pasitikrinti SAVE, SAVO PATARĖJUS, TIKSLUS ir IDEALUS, ką jau seniai reikėjo padaryti. Tik taip padarius, apsivalius nuo priemaišų, nuo šlamšto, gramzdinančio į pelkės (Lietuva vadinamos) dugną, gali atsirasti PERSPEKTYVA į sunkią, labai sunkią ateitį. O ir dirbant opozicijoje, tik garbingoje, nesusisaisčius kokias nors ryšiais su nusikaltėliais iš TS - LKD, galima labai daug nuveikti, parodant, jog net Tiesą galima sakyti iš Seimo tribūnų. Ir, kaip dažnai būna, tuoj pat atsiranda asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių metasi prie stipresniojo (šiuo atveju moraliai).

O kur dar DK stiprinimas, sąmoningai ar nesąmoningai padarytų klaidų taisymas, Tautos informavimas viešosiose informacinėse priemonėse? Be to, svarbu ne aklas oponavimas valdančiai daugumai, bet neišduodant savo kertinių principų, galimas ir pritarimas kai kuriais klausimais valdantiesiems, kartu kažką ir laimint.

O dėl S.Stulpino, tai tikrai gaila, nes Aukščiausiasis jį pasiėmė. Matomai, ne atsitiktinai, nes ką reikėjo padaryti, tą jis padarė. Ar pilnai ar ne, bet padarė. Dabar eilė KITIEMS PASIREIKŠTI, savo darbais įrodant ar davė protingos Stanislovo mintys kažką pažangaus ar ne. Pagarba mąstantiems, strategiškiems ir ištikimiems TIESAI ir savo idealams, dėl kurių žmonės pasirinkdavo net MIRTĮ, pagarba – Stanislovui STULPINUI.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Įdomių minčių sukelia daugybės žmonių komentarai, išreiškiantys pagarbą Velioniui Stanislovui Stulpinui. Beje, kaip ir šis:

„Netekome puikaus ir nuoširdaus Žmogaus, puikaus teisininko ir kovotojo. Jis paliko teisinių žinių palikimą, studijuokite jį ir bandykite įgyvendinti. Nuoširdi užuojauta Stanislovo šeimai.

Bet teisinės žinios ir realus gyvenimas - tai dvi skirtingos kategorijos. Galima turėti puikias teisines žinias ir daryti klaidas gyvenime. Kartais išeinama ir todėl, kad nebūtų daromos klaidos... Žmogaus evoliucija, žmonių grupės evoliucija, valstybės evoliucija - tai tikrai ne staigus, momentinis vystymasis, bet palaipsnis. Reikia turėti daug kantrybės ir išminties tam, kad pasiektume ilgalaikius evoliucinius tikslus.

Ar galima prisidėti prie mažesnio blogio, kaip siūlė gerb. S.Stulpinas? Manau, tikrai ne, kadangi prie mažesnio blogio vis prisidėdavo daug konservatorių, pas kuriuos tikrai buvo susibūrę nemažai padorių žmonių. Kokie tapo konservatoriai, labai gerai parodė jų paskutinysis valdymo laikotarpis ir I.Degutienės „slaptas" pasisakymas... Pamažu, pasirinkdamas vis mažesnį blogį, tu prisirenki tiek daug to blogio, kad palaipsniui tampi ne žmogumi, bet susekuliarizuotu gyvūnu (gyviu), tenkinančiu tik savo ar savo pažįstamų (gaujos) interesus. Todėl laikas pradėti kurti KITOKIĄ visuomenę, kur nėra vietos jokiam blogiui. Ir tai bus palaipsnis darbas. Tai bus labai sunkus ir atsakingas darbas. Jei DK tai pakels, ši partija tikrai įeis į Lietuvos istoriją, jei ne - ištirps joje, kaip ir visi kiti, pasirinkdami mažesnį blogį.

Dievas žmonėms suteikė LAISVĄ VALIĄ, į kurią jis niekada nesikiša, bet kartu Dievas dovanoja žmonėms protą ir kai kuriuos poveikius, kuriuos gali pastebėti net blogį darantys žmonės. Dievas veikia išmintingai, bet žmogus būna išmintingas labai retai...“

----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Na, o šių apmąstymų pabaigai tebus skirti šviesios atminties teisininko Stanislovo STULPINO paskutiniai žodžiai, ištarti mirties dieną, straipsnyje „Blaiviai mąstantiems“:

„Manau, reikia nustoti gyventi iliuzijose - gal kada nors, po keturių ar dvidešimties metų, koks nors „Drąsos Kelias“ tikrai pats vienas ateis į valdžią ir pabers mums visiems iš „dangaus manas“. Tautai jau nusibodo visokių pranašų pažadai ar pamokymai. Visuomenė laukia sprendimų atstatant teisingumą visiems, visose gyvenimo srityse jau dabar, o ne po šimto ar kiek metų!.. Reikia suprasti ir tai, kad sprendimų priėmimas priklauso nuo rinkimus laimėjusios politinės daugumos.

Neužmirškime, kad nenorėdami prarasti valdžios pozicijų patys konservatoriai tikrai siekia, kad socialdemokratai ar „darbiečiai“ jungtųsi į vaivorykštinę koaliciją su jais pačiais - to jie ir neslepia. Ar Neringos Venckienės „bendražygiai“ Seime nepaliks prie suskilusios geldos, o ji pati, ir taip jau tiek iškentėjusi, ar nebus tiesiog paaukota „budeliams“. Gal kas nors jau ir žvakutes ruošiasi uždegti ar vainikus turi nusipirkę?..

Ar ne todėl kai kurie oponentai po mano straipsnio „Šaltas Dušas“ ir yra taip įniršę vien dėl mano pamąstymų, nors aš jokios įtakos „Drąsos Keliui“ neturiu, o tik mėginu blaiviai mąstyti, siekdamas vien tiktai gero visai Tautai ir Visuomenei. Pagarbiai - Stanislovas Stulpinas. 2012 m. spalis 19 d.“

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.