Lietuvoje politinės realijos yra tokios, kad aiškiai matosi, kad valstybėje jau visiškai baigia susiformuoti keturios pagrindinės politinės jėgos. Tai socialdemokratai, Darbo partija, konservatoriai, tvarkiečiai. Rimtas pretenzijas tapti rimta partija reiškia E. Masiulio liberalai.
Drąsos Kelias kaip politinė partija faktiškai egzistuoja tik dokumentuose. Partija faktiškai buvo įsteigta gaivališkai , kaip iššūkis į valdžios abejingumą ir teisėsaugos institucijų kai kurių pareigūnų nusikalstamai netinkamą savo pareigų atlikimą, bei neteisėtus sprendimus dėl įvykių Garliavoje.
Reikia pripažinti, kad ši partija yra vienos nelaimės ir neteisingumo vykdymo pasekmė. Partija buvo įsteigta 2012 sausio mėn. Suvažiavime, į kurį iš rajonų ir miestų susirinko įvairių pažiūrų ir mentaliteto asmenys, kuriuos jungė vien įvykiai Garliavoje. Reikia pripažinti, kad Suvažiavime dalyvavo nemaža ir tokių asmenybių, kurie vietose buvo ir yra vertinami prieštaringai arba net visiškai neigiamai.
Nuo pat partijos įsteigimo , joje nevyko jokia organizacinė veikla. Visiškai nieko nebuvo daroma nei dėl kūrimo savo organizacinių struktūrų visoje šalyje, nei ją stiprinant politiškai, nei organizuojant kandidatų į Seimą kėlimą vietose, nei organizuojant rinkiminę agitaciją, nei kontroliuojant pačius rinkimus. Partija iš esmės- merdėjo.
Faktiškai, tik Seime „palaiminus“ susidorojimą su Neringa Venckiene ir tiesiog tokiu sprendimu ją privertus pasukti į politiką, po šios partijos vėliava susibūrė taip vadinamasis „branduolys“, kurio vos ne visi nariai su pačia partija nieko bendro neturėjo ir neturi.
Neringai Venckienei „primetus“ Sąrašo idėją, naujasis „branduolys“ ,tik jiems vieniems žinomais principais, pradėjo formuoti rinkiminį sąrašą. Nedelsiant į Sąrašo galą buvo nustumti ar visai pašalinti ne tik didžioji dalis pačios partijos organizatorių, bet ir ištikimi Neringos Venckienės bendražygiai. Taip Sąrašo priekyje ir pačiame Sąraše atsirado visiškai nieko bendro su įvykiais Garliavoje neturintys, dažnai prieštaringai vertinamos asmenybės.
Rinkėjai, dar iš atminties neišblėsus Kauno tragedijai, ypatingai po siaubingo smurto pavartojimo prieš mažą mergaitę, jos artimuosius ir gynėjus bei, matydami, kad vyksta visiškai neteisėtas, brutalus susidorojimas su Neringa Venckiene, jos bendražygiais, visuomenės atstovais-faktiškai susivienijo ne apie pačią partiją, bet, apie N. Venckienės iškeltą kovos prieš neteisingumą vėliavą. Jie, išreikšdami protestą visai valdžiai, net 117244 balsus atidavė , kad Drąsos Kelio Sąrašo net 7 atstovai patektų į Seimą, dar 9 sąrašiečiai tokias galimybes turi antrame rinkimų ture.
Tačiau, aš nemanau, kad dabar Drąsos Keliui reikia apsvaigti nuo rinkimų rezultatų, suprantant, kad jei tikrai pačioje partijoje nebus atlikti organizaciniai veiksmai, iš esmės ją „prikeliant“ gyvenimui, tai ši partija netrukus visai nustos egzistuoti. Per ketverius metus iki sekančių rinkimų visi užmirš ne tik šios partijos pavadinimą, bet tikrai visa visuomenė jau gyvens kitais rūpesčiais ir Kauno įvykių eskalavimas tikrai vargiai ar bepadės.
Būtent todėl jau dabar Neringa Venckienė, bei kiti po jos vėliava patekę į Seimą asmenys, turi pradėti mąstyti, ar jiems amžinai pasilikti opozicijoje ir faktiškai tik priminti visuomenei apie savo egzistavimą retkarčiais su savo buvusiais „ tikraisiais niekadėjais“, o dabar jau draugais opozicijoje, pareiškiant tyruose kitokią nuomonę, nei valdžios, ar mėginti savo politinę įtaką panaudoti jau dabar sprendžiant visai visuomenei aktualiausias problemas tiesiogiai dalyvaujant valstybės ir jos valdymo institucijų valdyme, įsijungus į valdančiosios daugumos koaliciją.
Rinkimai parodė, kad visos kitos rinkimuose dalyvavusios partijos neturi ir ateityje vargu ar turės perspektyvas kovoti dėl politinės valdžios, nes jų rinkėjai visiškai nepalaiko. Manyčiau, kad ateityje tikrai reikėtų rimtai ieškoti sprendimų dėl visų demokratinių jėgų vienijimosi į vieną politinę partiją. Lenkų partiją iš esmės remia vien Vilniaus krašto jų tautiečiai.
Tvarkos ir teisingumo partija pastoviai silpsta, nes jų politiniam lyderiui Rolandui Paksui visiškai neteisėtai atimama bet kokia galimybė reikštis partijos politinėje veikloje būnant Seime, tuo labiau, kad jis yra visiškai nepagrįstai pastoviai puolamas, stengiantis visiškai iš politikos išeleminuoti ne tik R. Paksą, bet ir pačią partiją.
Panašūs politiniai procesai vyksta ir su Darbo partija. Tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai jau daug metų siekia šią partiją visiškai pašalinti iš politinės kovos arenos, nes ją pastoviai rinkimuose remia virš 200000 rinkėjų. Faktiškai yra siekiama, kad Lietuvoje beliktų dvi partijos: konservatorių ir socialdemokratų. Būtent todėl vyksta ne partijos lyderio persekiojimas baudžiamąja tvarka, bet siekiama uždrausti pačią partiją. Tokia byla galėjo būti iškelta bet kuriai politinei partijai.
Reikia suprasti pagaliau ir tai, kad mūsų valstybėje niekada nebus, kad kokia viena partija iškovotų absoliučią balsų daugumą ir įgyvendintų savo programas bei pažadus rinkėjams. Visos didžiosios partijos jau yra seniai susiformavusios tiek politine, tiek ir organizacine tvarka, turi savo pastovų rinkėjų elektoratą. Bet ir joms niekada vienoms nepavyksta ir nepavyks vienoms formuoti valdančiosios daugumos. Tai reiškia, kad jos yra pasmerktos amžinai būti su kuom nors koalicijoje, nusileidžiant kai kuriose politinėse pozicijose. Tai ypatingai liečia ir Drąsos Kelio partiją, jei ji bus reanimuota gyvenimui.
Nė viena politinė partija nenori likti amžinoje opozicijoje, nes tai reikštų, kad jos niekada savo programinių nuostatų ir pagrindinio tikslo: būnant valdžioje jas įgyvendinti - nepasieks.
Tikriausiai visi suprantate, kad Neringos Venckienės Sąrašo nariai Seime jungtis į koaliciją su konservatoriais ir liberalais tikrai negali, nes rinkėjai tikrai nesuprastų-dar nenudžiūvo, skausmo ir neteisingumo ašaros, nes, būtent jiems esant valdžioje, visas neteisingumas visai Lietuvai ir buvo ketverius metus vykdomas.
Mano oponentai teigia, kad negalima jungtis dabar ir su socialdemokratais, darbiečiais bei tvarkiečiais. Tai reiškia, kad faktiškai norima uždrausti jungtis į rimtą koaliciją savo programinių minčių įgyvendinimui su bet kuo. Siūloma būti opozicijoje ir tada Drąsos Keliui rinkėjai pasitikėjimą, neva, išreikš po ketverių metų.
Tai yra paprasčiausias politinis, švelniai tariant, trumparegiškumas, jei ne daugiau.
Žinoma, kad minėtose partijose tikrai yra prieštaringai vertinamų asmenybių. Keletas šių partijų narių turi visiškai kitokią poziciją ir dėl įvykių, susijusių su Kauno tragedija vertinimu. Tačiau tikrai reikia suprasti, kad ir visa visuomenė tuos įvykus tikrai vertina ne vienareikšmiškai. Visiškai akivaizdžiai visa tai pademonstravo ir rinkimų į Seimą Kaune ir net Garliavoje rezultatai.
Nereikia užmiršti ir to, kad Drąsos Kelią jau dabar, tikėdamiesi jo ryžtingais sprendimais Seime, parėmė virš 100000 rinkėjų už formuojamą valdančiąją daugumą balsavo virš 500000 piliečių. Manau, kad visi sutiksite, kad visose partijose absoliučią daugumą sudaro tikrai dori ir garbingi mūsų , gal kartais šiek tiek kitaip mastantys, žmonės, kurie tikrai nori valstybei vien gero.
Norima visų rinkėjų lūkesčius ir pačią partiją visiškai pasmerkti ne tik amžinai opozicijai bet kokioms politinėms jėgoms, bet ir atimti bet kokia galimybę, būnant politinėje valdžioje nors mėginti realiai įgyvendinti politinius, konkrečius pažadus rinkėjams.
Tai reikštų tik vieną: Drąsos Kelio kaip politinės partijos visišką žlugimą, mąstant apie perspektyvas, politines realijas ateičiai, kad ir sekančiuose rinkimuose teks DĖL KOALICIJOS vėl rinktis tarp konservatorių, socialdemokratų darbiečių ar tvarkiečių. Nė viena politinė partija, tame tarpe net ir organizacine prasme sustiprėjusi Drąsos Kelio, niekada absoliučios daugumos Seime neturės. To demokratinėje visuomenėje ir nereikia. Tikriausia mes ir patys nenorime naujo diktatorinio ar kokio komunistinio režimo.
Politiniame partijų gyvenime, jei tikrai norima atstovauti savo rinkėjus, visada reikalingi politiniai kompromisai. Reikia suprasti ir tai, kad rinkėjai nori, ne vien, kad būtų atstatytas teisingumas dėl įvykių Garliavoje, bet , kad būtų atstatytas teisingumas jiems visiems, visai Tautai, visai Visuomenei visose gyvenimo srityse. Tai galima pasiekti tik būnant politinėje valdžioje, bei jos vykdomuosiuose organuose, teisingumo institucijose...
Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažiausią, suprantant ir tai, kad būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų galutinai susidorota su Neringa Venskiene, o tai šiuo metu yra visiškai realu.
Reikia atsiminti ir tai, kad šiuo metu vienmandatinėse apygardose Seimo nario mandato siekia dar 9 Drąsos Kelio atstovai, kurių konkurentai tose apygardose yra vien konservatoriai. Atsirado reali galimybė, kad Drąsos Kelio frakcija sustiprėtų net iki 16 narių Tam reikalinga, kad juos paremtų tiek socialdemokratai, tiek, darbiečiai, tiek ir tvarkiečiai. Jie tarp savęs tokį susitarimą jau yra padarę.
Visada buvimas bet kokioje koalicijoje reiškia, kad pagal mandatų skaičių yra pasidalijama politinės įtakos sferomis tiek pačioje politinėje valdžioje, tiek jos vykdomuosiuose organuose. Atsiranda didelė galimybė net tiesiogiai vadovauti ar įtakoti kone visai teisėsaugos sistemai. Patys suprantate, ką tai reikštų visai visuomenei.
Reikia suprasti ir tai, kad visada, nepasiteisinus lūkesčiams, yra galimybė nutraukti koalicinę sutartį.
Manau, kad reikia nustoti gyventi iliuzijose: kad gal...kada nors po keturių ar dvidešimties metų koks nors ‚Drąsos Kelias“ tikrai pats vienas ateis į valdžią ir pabers mums visiems iš „dangaus manas“- Tautai jau nusibodo visokių pranašų pažadai ar pamokymai.
Reikia suprasti ir tai, kad valdančiosios koalicijos partneriai visada turi dideles galimybes įtakoti, kad nebūtų vėl priiminėjami visai valstybei ir visuomenei žalingi sprendimai. Visa mūsų Seimo politinio gyvenimo istorija rodo, kad faktiškai opozicija jokios įtakos neturi. Per eilinius naujo Seimo gyvavimo metus neretai tiek „malkų priskaldoma“, kad visko iškuopti gali prireikti dešimtmečių.
Visuomenė laukia sprendimų atstatant teisingumą visiems, visose gyvenimo srityse jau dabar, o ne po šimto ar kiek metų.
Reikia suprasti ir tai, kad sprendimų priėmimas priklauso tik nuo rinkimus laimėjusios politinės daugumos. Neužmirškime, kad nenorėdami prarasti valdžios pozicijų patys konservatoriai, liberalai tikrai siekia, kad Socialdemokratai ar darbiečiai jungtųsi į vaivorykštinę koaliciją su jais pačiais- to jie ir neslepia.
Ar Neringos Venckienės „bendražygiai“ Seime nepaliks prie suskilusios geldos, o ji pati ir taip jau tiek iškentėjusi, ar nebus tiesiog paaukota „budeliams“. Gal kas nors jau ir žvakutes ruošiasi uždegti, ar vainikus turi nusipirkę.?
Ar ne todėl kai kurie oponentai po mano straipsnio „Šaltas Dušas“ ir yra taip įniršę net dėl mano pamastymų, nors aš jokios įtakos Drąsos Keliui neturiu, o vien mėginu blaiviai mąstyti, siekdamas vien gero visai Tautai ir Visuomenei?
Pagarbiai : Stanislovas Stulpinas 2012 m. spalio 19 d.
Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako tik autoriai, ne redakcija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą