Dienos komentaras
Žmonės, kai jie tampa minia, yra labai negailestingi "sutvėrimai". Minioje aukšti siekiai yra durnystė, moralė - prietarai, o išsilaisvinti instinktai yra tai, kas "veža".
Kam mums šakutė ir peilis, jei gali atsiplėšti nuo viso jaučio dantimis? Kam artimo meilė, jei taip smagu pasišviesti kelią padegus to artimo namą? Kam mums žmogiškumas, jei mus taip jaudrina vieša mirtis? Nors ir politinė. Bet geriau jau jis nusišautų... Arba išprotėtų! Pastarasis variantas net labiau intriguojantis. Durnius niekada netaps herojumi.
Šiandien toji sulaukėjusi minia jau nebesirenka į miesto aikštes stebėti viešų mirties bausmių. Šiandien tai - žiniasklaidos suburta minia, kuriai visi tie vaizdai atnešami tiesiai į svetainę ar net miegamąjį geriausiu televizijos laiku. Televizinė minia, nors yra lyg ir išskaidyta po tas svetaines ir miegamuosius, tačiau išlaiko pagrindines anos gatvinės minios savybes. Ji nepaduos rankos parpuolusiam. Ji jį sutryps, o viešą egzekuciją stebės labai susidomėjusi ir labai abejinga.
Įsiklausykime: taip trakšteli kariamo žmogaus lūžtantis kaklas. Pasmalsaukime: taip karkia tas, kurio plaučius ilgai spardė. Pasižiūrėkime: taip atrodo netinkamai išrinktas prezidentas, kuriam tinkamesni už jį ilgai ir skausmingai įrodinėjo jo netinkamumą. Ir nesibaisėkime: taip atrodo Lietuva, kurioje pusę metų buvo viešai tyčiojamasi iš visko, kas iki tol buvo vertybė.
Minios žmogui Rolandas Paksas šiandien tėra pralaimėjęs kovą nevykėlis. "Politinis lavonas" - dėl to šiandien sutaria ir Jurijus Borisovas, ir Rita Miliūtė, ir Eugenijus Gentvilas. Tik humanitaro šeimoje išauklėtas Andrius Kubilius tarsteli: "gal nereikia mušti gulinčio".
Paradoksas: R. Pakso pagaliau viešai atstumtas J. Borisovas politikų ir politikuojančių žurnalistų minios yra vertinamas netgi palankiau nei tas, kuris jį vieną vakarą pamalonino, o kitą - atstūmė.
Ir iš tiesų, tas J. Borisovo skyrimo visuomeniniu patarėju veiksmas yra visiškai kvailas, t.y. racionaliai nepaaiškinamas, veiksmas. Jį žengęs, praėjusią savaitę Rolandas Paksas turėjo atsistatydinti. Ne todėl, kad išvengtų jau visiškai vienareikšmiškai pasibaigsiančios apkaltos. Tiesiog todėl, kad taip pasielgęs žmogus yra kaltas prieš savo valstybę ir nepajėgus atlikti savo pareigų.
Atsistatydinimas būtų buvęs valstybininko žingsnis. Juk paisant Lietuvos interesų, visiškai nebesvarbu, ar taip sukvailiojai todėl, kad tave ilgai daužė ir sudaužė, ar dėl to, kad esi iš prigimties toks - netinkamas valstybiniam postui.
Svarbu tai, kad būdamas toks, tu stvėrei už nešvarios, abejotinais darbais susitepusios rankos. Stvėrei taip, kad kitą dieną apie tai, bet jau kaip apie Lietuvą, o ne tave, parašė "The Wall Street Journal".
Tačiau R. Paksas pasirodė besąs toks pats minios žmogus, kaip ir tie, kurie jį lupo. Jis atsidavė miniai - "žmonėms", o kartu ir tiems, kurie iš jo - susipainiojusio, neišsilavinusio, nepritampančio, nepasitikinčio kitų protu ir savimi - padarė demoną. Kraupųjį demokratijos naikintoją, svetimųjų interesų slaptą talkininką.
Padarė jį baisesnį net už save - kaip kokią Morę, kurią galima sudeginti, o patiems likti tokiems pat, kaip iki tol. Daug baisesniems, daug klastingesniems už tą demona Rolandą, pagamintą iš trupučio viešųjų ryšių papjė mašė ir iš jų pačių sukelto eilinių žmonių didelio nepasitenkinimo gyvenimu jų Lietuvoje.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą