Visos ES šalys skatinamos "savanoriškai" paklusti ir privalo priimti vieną biurokratinę ES teisę, (kuri palaipsniui panaikina visų ES šalių suverenitetą), priimti vieną Europarlamentą, vieną nedemokratiniu keliu paskirtą ES prezidentą, vieną armiją, vieną vėliavą ir vieną valiutą - eurą.
Globalinė valiuta
Eurą jau turi įsivedusios 18 ES šalių iš 28 ES narių, kurios vadinamos euro zona. Eurą taip pat įsivedusios ir ne ES šalys - Juodkalnija, Kosovas (buvusios Jugoslavijos respublikos) ir keletas Europos mikrovalstybių: Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas. Euras yra oficiali šalies valiuta ir keliose ne Europos žemyno valstybėse: Šv. Bartolomėjaus salose, Sen Pjere ir Mikelone, Akrotiryje ir Dekelije.
Dar kitos 23 šalys ir teritorijos už euro zonos ribų savo valiutą yra tiesiogiai susiejusios su euru, tarp jų 14 valstybių Afrikoje, taip pat Komorų salos - franką, Žaliojo Kyšulio salos - eskudą, trys Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijos CFP franką bei dvi Balkanų šalys: Bosnija ir Hercegovina - markę, bei Makedonija - dinarą susiejo su euru. Euras yra susietas ir su Danijos krona, Lietuvos litu.
334 mln. europiečių eurą naudoja kiekvieną dieną. Dar 210 mln. žmonių pasaulyje, tarp jų 182 mln. žmonių Afrikoje naudoja valiutą pririštą prie euro ir 27 mln. ne euro zonos gyventojų naudoja eurą. Euras yra antroji pagal dydį po JAV dolerio (bankų atsargomis) valiuta, taip pat antra pagal dydį prekyboje naudojama valiuta pasaulyje po JAV dolerio.
Euro monetų ir banknotų, esančių apyvartoje, kurių bendra vertė pasaulyje yra daugiau kaip 951 mlrd. eurų, kiekis 2013 m. pralenkė JAV dolerį. Nežiūrint tokių didelių mastų, euro zona toliau plečiasi.
Bankininkai, politikai, biurokratai nori pasaulinės vyriausybės. Konkuruojančios šalys nori pelno silpnųjų šalių sąskaita, kurių ekonomikos perspektyvos buvo sugriautos per kelis dešimtmečius be jokio karo.
Nuo pat įvedimo euras buvo antroji, po JAV dolerio daugiausiai laikoma tarptautinė banko atsargų valiuta. Euro obligacijų, kaip valiutos atsargų, pasaulyje nuolat didėja. Euras yra sukurtas vietoj Vokietijos markės, kuri tuo metu buvo viena svarbiausių pasaulio bankų valiutinių atsargų. Bendra bankuose laikomų euro atsargų suma yra viena iš didžiausių pasaulyje ir euras jau keičia bankinių atsargų valiutą JAV dolerį.
Pereinamoji valiuta
Euras turi ir galiojimo laiką. Eurokratai, kurie prieš kelis dešimtmečius kūrė ir laukė euro, tikėjosi, kad euras galbūt gyvuos ilgai, tačiau jie neabejotinai žinojo, kad anksčiau ar vėliau euras žlugs. Gali būti, kad euras ir buvo sukurtas tam kad žlugtų.
Euras yra pereinamoji valiuta, viršnacionalinis valiutos eksperimentas, galbūt skirtas pakeisti kur kas ambicingesne ir galingesne kita būsima globaline valiuta, išleista globalaus centrinio banko, kontroliuojamo globalios privačių bankininkų politinės grupuotės, paklūstančios naujajai pasaulio tvarkai.
Iš tikrųjų šiandieniniai euro rūpesčiai yra ne kas kita, kaip vienas iš daugelio šalies suvereniteto pokyčių. Kai šalies vadovai neatsakingai atsisako dalies ar viso savo šalies suvereniteto - monetarinio (pinigų emisijos), politinio, finansinio, ekonominio, teisminio ar karinio, reikia giliau pažvelgti su kokiais sunkumais šios šalys susidurs ateityje.
Perduoti šalies suverenitetą reiškia, kad kažkas kažkur kitur priims sprendimus kitų šalių žmonių naudai. Kol kiekvienos šalies interesai sutaps, tol viskas bus gerai. Bet kai tik skirtingų šalių interesai pradės skirtis, tuomet teks susidurti su kova dėl valdžios. O kovą dėl valdžios visada laimi stipresnė valstybė.
Dabar euro zonoje matome dideles valdžios kovas, kas primes naują politiką - Vokietija ar Prancūzija kartu su Ispanija bei Italija ar Didžioji Britanija su šiaurės šalimis?
ES šalių vyriausybės rūpinasi ne savo šalies žmonių, bet bankininkų gerove, kadangi ES šalių tikrosios valdžios tarpininkai yra didieji bankininkai, pramonininkai ir žiniasklaidos magnatai sėdintys Trišalėje, Bilderbergo grupėje, pasaulio ekonomikos forumuose.
Globalinis elitas viską padarys, kad išlaikytų eurą pereinamuoju laikotarpiu kelyje į globalinę valiutą, kuri galiausiai pakeis abi valiutas - eurą ir JAV dolerį. Dar 2009 m. per G20 šalių susitikimą buvo paskelbti planai sukurti naują globalinę valiutą, kuri pekeistų JAV dolerį, kaip pasaulinę bankų atsargų valiutą.
Euras egzistuos tol, kol iš jo egzistavimo bus nauda. Todėl ateityje bus matomos ne vienos euro gelbėjimo plano "nepaprastos priemonės", gelbėjant eurą nuo bankroto, kurio ilgainiui jau išvengti nebebus įmanoma.
Nuo pat pradžių euro zonos monetarinė sąjunga buvo pasmerkta žlugimui. Be to, ji buvo sukurta apgaulingai atrodyti veiksminga. 1979 m buvo sukurta Europos monetarinė sistema (EMS), kuri susiejo tarpusavyje Europos valiutas ir neleido didelių jų vertės svyravimų.
Remiantis šia sistema buvo įdiegtas Europos valiutų keitimo mechanizamas (Europe's Exchange Rate Mechanism - ERM), pagal kurį buvo apribotas kiekvienos valstybės narės valiutos keitimo kurso svyravimas (+/-2.25 proc.) į bet kurią pusę nuo jos santykinės vertės. Ši santykinė kiekvienos valiutos vertė buvo nustatyta pagal jos "svorį" bendrame visų dalyvaujančių valstybių valiutų krepšelyje, pavadintame Europos piniginiu vienetu (European Currency Unit - ECU) ir priklausė nuo valstybės narės ekonomikos dydžio. Deja, Europos valiutų keitimo mechanizmas (ERM) realiai niekada neveikė.
Euro zonos krizė
2012 metais nepriklausoma Britanijos tyrimo grupė "Lombard Street Research" atliko studiją, kuri parodė, kad nuo tada, kai Olandijoje buvo įvestas euras, vartojimo išlaidos jau nebeatitinka BVP augimo, taip kaip tai buvo prieš euro įvedimą. Studija parodė, kad euro įvedimas Olandijos gyventojams ateityje gali kainuoti milijardus eurų. Augantys mokesčiai nustūmė šalį į ekonominę recesiją. Nedarbo lygis išaugo per 8 proc.
Šalys, kurios įsivedė eurą, prarado savo nacionalinio biudžeto suverenitetą. Euro zonos šalys savo šalyje negali devalvuoti euro.
Euro zona yra didelė transferinė zona, kurioje mokesčių mokėtojai yra verčiami subsidijuoti kitas šalis.
Euro zonos šalyse biudžetą skirsto ne nacionalinės vyriausybės, bet Europos Komisija, kuri nustato koks turėtų būti biudžeto deficitas ir kokia leidžiama valstybės skola.
Europos Komisija primeta griežtas taupymo priemones, bet tuo pačiu metu reikalauja, kad kuo didesnės pinigų sumos būtų pervestos į Briuselį ar taip vadinamos euro gelbėjimo operacijos, skirtos gelbėti kitoms šalims, tokioms kaip Graikija, Portugalija, Ispanija ar Kipras. Veto teisės nacionalinė vyriausybė neturi. Europos Komisija gali vienašališkai primesti ES šalims, euro zonos narėms jų nacionalių biudžetų pakeitimus.
Kadangi vyriausybinės išlaidos negali būti sumažintos reikalaujamai ES Komisijos sumai, todėl vyriausybės yra priverstos didinti mokesčius. To pasekoje dideli mokesčiai sumažina biudžeto pajamas, sulėtina ekonomiką ir padidina bedarbystę. Toks fenomenas matomas visose euro zonos šalyse. Išlaidų ir mokesčių augimas, negalėjimas sukurti konkurencingos aplinkos, ekonomikos perreguliavimas, biurokratizmas - visa tai gali privesti prie ekonominio žlugimo šaliai įsivedus eurą.
2012-2013 m. Graikijoje BVP sumažėjo iki 25 proc. Perkamoji galia - nuo 30 iki 50 proc. Graikijos skola, kuri buvo lygi 130 proc. BVP 2012 metais, pašoko iki 175 proc. 2013-aisiais. Per panašų laikotarpį nedarbo lygis išaugo nuo 21,6 proc. 2010 metais iki 27 proc. 2013-aisiais.
Airijoje nuo 2008 metų, kai prasidėjo krizė, 182 900 jaunų airių nuo 15 iki 29 metų paliko šalį. Trečdalis jaunų žmonių prarado darbus, kuriuos turėjo prieš krizę. Bankų gelbėjimas kainavo beveik 70 mlrd. eurų, t.y. apie 40 proc. Airijos BVP. Nuo 2008 metų Airijos ekonomikos augimas sumažėjo sumažėjo 20 proc. 2015 metams Airijos vyriausybė numatė panaikinti 37 500 darbo vietų viešajame sektoriuje.
Ispanijoje apie 50 proc. jaunimo yra bedarbiai, 350 tūkst. šeimų buvo iškeldintos iš namų dėl nesugebėjimo gražinti paskolas bankams. Situacija buvusiose Rytų Bloko šalyse, kurios prisijungė prie euro zonos galimai bus dar baisesnė.
Nuo 2009 m. euras buvo įtrauktas į ES šalių skolų krizę, kuriai stabilizuoti buvo sukurtos Europos finansinio stabilumo priemonės.
ES sutartys buvo sukurtos tarnauti didžiųjų privačių korporacijų naudai, kurios gauna naudos dėl ES šalių skirtingo ekonominio išsivystymo lygio.
Euras yra ne tik valiuta. Euras, tai ES politinės idėjos išraiška.
Išvada
Euras yra dirbtinai sukurta globalinė valiuta, finansams valdyti ES, Europoje ir už jos ribų, išoriškai atrodanti veiksminga, kuri yra naudojama kaip įrankis reguliuoti priklausomų nuo euro šalių monetarinę politiką. Tikroji euro paskirtis - tarnauti bankiniam-pramoniniam elitui.
Euro įvedimas Lietuvoje panaikins dar vieną suverenią teisę - nacionalinės valiutos emisijos teisę.
Lietuvoje įvedus eurą Lietuvos vyriausybė bus visiškai priklausoma nuo ES privataus finansinių rinkų sektoriaus, kuris neabejotinai sieks kuo didesnio pelno išduodant kreditus Lietuvai. Dėl to didės prekių ir paslaugų kainos, o pragyvenimo lygis toliau smuks.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą