Skambinkite mums
Paslaugėlės
Aną dieną viena ponia, įsėdusi į automobilį po maždaug dešimties dienų jo "poilsio" kieme, niekaip nesuprato, kodėl nesisuka vienas ratas. Ponia apžiūrėjo ratus - padangos nenuleistos. Tuomet moteris bandė stabdyti pravažiuojančius vyrus, kad šie savo logiškomis galvomis ką nors patartų. Išgraužk. Teko verstis savo visai nelogiška galva. Pabandė įsijungti atbulinį bėgį. O laime, ratas "atsikabino" - tam kartui tiek tereikėjo... Tuo tarpu apie pravažiavusius pro šalį vyrus ponia galvojo labai nedėkingai. Juk jų antrosios pusės ar mylimosios taip pat gali atsidurti panašiose situacijose...
Sako, mandagumas labai nedaug tekainuoja, tačiau labai daug ką perka. Lygiai tą patį galima pritaikyti ir pačioms menkiausioms paslaugėlėms. Kartais ištikti menkos bėdos ir kreipdamiesi pagalbos į mums visai nepažįstamus, o kartais ir gerai pažįstamus žmones, mes net neįtariame, kokiomis sąnaudomis jos suteikiamos.
Kartą kreipiausi į draugę, prašydama nupirkti kelis daikčiukus, reikalingus ligoninėje. Ši mielai sutiko. Tačiau net neužsiminė, kad ji būtent tą dieną iškeliauja. Daikčiukus pristatė ne ji pati - bičiulis, paaiškinęs, kad draugė jau pakeliui į kitą valstybę... Labai susikrimtau, kad, nežinodama situacijos, draugei prieš kelionę dar buvau užkrovusi papildomų rūpesčių. Juk galėjau to prašyti ir kito žmogaus. Tačiau tos jos paslaugėlės neužmiršiu niekada. Ir manysiu, kad turiu tikrai ištikimą draugę.
Prisiminkime, kaip nušvinta žmogaus veidas, kai tu, išeidamas iš parduotuvės, nepaleidi abejingai durų, o palaikai sekundę, kad šios netrinktelėtų po tavęs einančiam į kaktą. Prisiminkime dėkingas senolės akis, kai tu stabteli keliems mirksniams praleisti ją, sunkiai išeinančią priešais, užuot savo energingu žingsniu brovęsis pro ją. Taip "sugaišai" tau brangias kelias akimirkas, bet pelnei galbūt žodžiais ir neišreikštą dėkingumą. Ir tokių smulkmenėlių mūsų gyvenime galėtų būti kur kas daugiau. Juk jos, nieko nekainuojančios, taip nuspalvintų kasdienybės pilkumą.
GRAŽINA
Rašyti komentarą