Gražinos skiltis

Skambinkite mums

Nepamatuoti optimistai Ponas Egidijus jau devynerius metus dirba Didžiosios Britanijos statybose. Jam Lietuvos statybininkų asociacijos pranašystės, kad po metų į Lietuvą pradės grįžti į užsienius emigravę aukštos kvalifikacijos statybininkai, sukėlė, na, švelniai tariant, pašaipą: "Jie prognozuoja, kad po metų Lietuvoje statybininkai į rankas pradės gauti po keturis tūkstančius litų ir tai būsiąs svarus argumentas grįžti. Aš esu geras apdailos specialistas.

Toks geras, kad mane firmos savininkai paskyrė apdailos grupės vadovu. Dabar mano mėnesio atlyginimas - penki tūkstančiai eurų. Keturiais tūkstančiais litų manęs atgal tikrai niekas nesuvilios dar ir dėl to, kad Anglijoje jau visa mano šeima, vaikai mokosi koledžuose. Jau visas mano gyvenimas - Anglijoje, o ne Lietuvoje. Joje savo laiku niekas nepajudino nė piršto sutrukdyti išvykti. Buvę darbdaviai dar pasišaipė - lėk, lėk, ant kelių atsiklaupęs prašysies atgal. Iš tiesų, pradžia ten buvo labai sunki. Ir fiziškai, ir morališkai. Bet jau po pusmečio radau tikrus darbdavius ir gerai mokamą darbą. Ir kiek pasikalbu su kitais tėvynainiais, niekas į Lietuvą grįžti neturi jokių ketinimų. Kartu "pažvengėm" iš vilionės - keturių tūkstančių litų. Ko jie bus verti, kai Lietuvoje įves eurą? Be to, juk nuolatos kyla paslaugų kainos. Po metų tie keturi tūkstančiai litų pagal perkamąją galią prilygs nebent tūkstančiui. Taigi tie statybininkų asociacijos klerkai yra nepamatuoti optimistai", - teigė ponas Egidijus, jau devynerius metus gyvenantis ir dirbantis Anglijoje.

Spalvos

Ponia Edita sakė nieko negalinti patarti dėl būsto statybų žiemą, kaip skiltyje prašė ponas. Bet ji tikrai nori perspėti būstus įsirenginėjančius žmones dėl sienų dažų spalvų pasirinkimo: "Aš, remontuodama butą, norėjau ko nors originalaus, egzotiško. Ir sumaniau buto sienas išsidekoruoti kontrasto principu - juodai raudonai. Ši užmačia kaitino mano fantaziją. Apdailininkai bandė mane atkalbėti. Tačiau užsispyrusi laikiausi viliojančia atrodžiusios užmačios. Kai remontas buvo baigtas, rezultatu buvau labai patenkinta. Bet tas truko labai neilgai - spalvų kontrastas pradėjo erzinti. Ir tik tuomet susiradau literatūros, kalbėjausi su dizaineriais. Ir dabar labai daug ką žinau ir kitiems patarti galiu. Ruda, molio sienų spalvos - norintiems atsipalaiduoti. Nuovargį išsklaidytų perlų, koralų, smėlio spalvos. Žalios atspalviai - raminantys, galima dažyti miegamąjį ir darbo kambarį. Intelektualams gera gyventi tarp pilkų atspalvių sienų, romantikams - tarp abrikosinių ir persikinių. Remontą savo būste dariau iš naujo", - patirtimi dalijosi ponia Edita.

"Bulvių maišai"

Poniai Sandrai labai gaila buvo močiutės, kurią maršrutinis autobusas nesustodamas pralakdino pro jai reikalingą stotelę. Bet jai buvo labai gaila ir savęs: vairuotojas nežinia kur skubėjo taip, kad autobusas buvo "paleidžiamas" ir stabdomas staigiai, ir keleiviai autobuse kits ant kito sukrisdavo tarsi bulvių maišai. "Kažkieno valia būti bulvių maišu - labai nemalonus pojūtis", - sakė ponia Sandra.

GRAŽINA