Skambinkite mums
Patirtis Ponas Romualdas prisipažino buvęs labai nustebęs, kai sužinojo, jog valgymo sutrikimai priskiriami psichikos ligoms. "Ketverius metus turėjau ir asmeninių, ir verslo problemų. Bent kokį palengvėjimą pajusdavau, kai bet kuo, bet kaip prikimšdavau skrandį.
Prie visų problemų prisidėjo antsvoris. Žinoma, į tai nebūčiau kreipęs dėmesio, jei papildomi kilogramai nebūtų trukdę gyventi. Pajutau pradėjęs klimpti depresijon. Kai kreipiausi į psichoterapeutą, šis ir išaiškino, kad valgio sutrikimai sietini su psichikos ligomis. Niekuomet nebūčiau to įtaręs", - dėstė ponas Romualdas. Pasak jo, gydytojas iš karto įspėjo ir tuometinės būsenos priežastį: "Nebepajėgiat įveikti problemų? Nuolat patiriat neigiamas emocijas", - tarsi rentgenas, pasak pono Romualdo, skrodė daktaras. O nuo to, deja, nei receptų, nei piliulių nėra. "Man prireikė kompleksinio psichoterapinio gydymo", - neslėpė Romualdas. O taip atsiverti jį paskatino tai, jog labai dažnai mato be saiko kemšančius žmones. "Jie gal net neįtaria, jog serga? Gal savo patirtimi jiems bent nuoroda padėsiu, jog reikia suklust?"- vylėsi jis. Nors ponui Romualdui nesėkmių ir bent kol kas neįveiktų problemų ruožas nėra pasibaigęs, tačiau tai jam nebeatrodo taip tragiška, kaip prieš pusmetį. Jis teigė turįs jėgų iš viso to išbristi. "Tiesiog jau matau šviesą tunelio gale", - sakė jis.
"Bomžų" rojus
Ties UAB "Marių valdos" kanceliarija yra sandėliukai. Ponia Amelija mano, kad juos reikia nugriauti arba šeimininkus priversti jais pasirūpinti. "Tie sandėliukai jau tapo "bomžų" susirinkimų vieta. Jie čia jaučiasi tarsi rojuje: ir "restoranas", ir tualetas vietoje. Smarvė, dvokas. Gėda žiūrėti, neįmanoma langų atverti - dvokas į butus veržiasi",- sielvartavo ponia Amelija.
Odė Nedos tėvams
Ponia Rita Nedos Šidlauskienės, dirbančios VST, tėvų nepažįsta. Tačiau būtent jiems skyrė daug puikių ir nuoširdžių žodžių: "Ačiū jiems, užauginusiems gražią išoriškai, gražią savo siela ir tokią sąžiningą dukterį", - nuo toli pradėjo ponia Rita. O tokiai padėkai ją paskatino labai paprastas dalykas. VST kasoje tvarkydama reikalus, ten užmiršo piniginę. Kai jos pasigedo, pirmoji mintis buvo, kad kažkas, kažkur ją ištraukė. Bet, "perkračiusi maršrutus", nusprendė paskambinti į VST pasitikslinti. Ponia Neda labai apsidžiaugė klientės skambučiu. Ji, pamačiusi, kad ponia Rita paliko piniginę, bandė ją vytis, paskui bandė ieškoti, tačiau nerado telefono numerio. "Ateikite, laukiame jūsų. Piniginė pas mus",- pranešė ponia Neda. Ponia Rita mano, kad tokiems žmonėms reikia ištarti nuoširdžius padėkos žodžius. "Tokie žmonės, deja, jau didelė retenybė. Ir reikia pasidžiaugti, kad jų yra",- įsitikinusi ponia Rita.
GRAŽINA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą