Apie nakties košmarus ir draugystę
Mano darbo diena, kaip ir milijonų, net milijardų Žemės gyventojų prasideda nuo asmeninių ir darbo elektroninių laiškų peržiūros.
Tarp keliolikos jų aptinku ir draugės nuo seniausių laikų ik šių dienų. Žinoma, puolu pirmiausiai jį skaityti: "Nežinau, kaip ir sveikintis - labas rytas ar laba naktis? Prabudau trečią nakties - per radiją pliurpia apie Kalnų Karabacho baisybes. "Mintimis nuo Karabacho nuslystu į savo reikalus. Laukia nemalonus pokalbis.
Suėmė "seubas" (dabar labai populiarus žodeliukas socialiniuose tinkluose, besišaipant iš vis gausėjančių mažaraščių gretų, taip rašančių žodį "siaubas"). Jau suėmė grynai asmeninis siaubas - ką aš, ką man? Modeliuoju būsimą pokalbį, kuo jis galėtų prasidėti ir pasibaigti... Žinoma, nebeturiu jokių vilčių dar pamiegoti.
Jungiu kompiuterį, lendu į veidaknygę. Joje pasikraunu dar didesnės siaubų dozės ir dėl artėjančių rinkimų ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, ir dėl dviejų prezidentų susitikimų, kuriuose, regis, svarbiausia - kaip apsirėdžiusios ponios?
Tie aptarimai neišblaško būsimo pokalbio galimos baigties. Nusispjaunu, nepaisydama pakilusios šiokios tokios temperatūros gal ir dėl nerimo, lendu į dušą. Gal jis nuplaus visus tuos siaubus. Ne, kur tau. Dušas man ant galvos pila dar daugiau visokių minčių.
Kaip gulbė, pasikedenusi plunksnas, išlendu iš dušo. Per radiją jau girdžiu apie grėsmingai didėjantį COVID-19 sergančiųjų skaičių. "Chana" žmonijai. Na, ne kaip prasideda dienelė. Kaip aš, nusnūdusi tik dvi valandas, turėsiu atlaikyti tokį svarbų man pokalbį?"
Perskaičiusi draugės laiškelį, užuot sunerimusi, kvatoju. Taip, žinau, kad ji turi rimtų priežasčių dėl asmeninių siaubų, bet kvatoju, mintimis dėkodama, kad neskambino trečią valandą nakties išdėstyti savo "siaubaką". O galėjo. Tikri draugai turi tokią teisę.
Bet TIKRŲ draugų prūdais nebūna. Dabar jau šviesaus atminimo draugės nuo vaikystės draugystės matas buvo: "Einam?", ir tu neklausi kur. Kartą ji mane tokiu būdu testavo. Žinoma, paklausiau - kur? "Oi, tu netikra draugė" - supeikė mane.
Bet ji, nepaisydama savojo gyvenimo aplinkybių, visada stebuklingu būdu atsirasdavo greta, kai to labai reikėdavo. Ir padėdavo labai konkrečiais darbais, daug nepliurpdama (žemaitė...). Arba savo logika pastatydavo į vietą, kartais net labai skaudžiai, tik dviem žodžiais: "Daryk išvadas". Darydavau...
Tokių draugų - bent vieną du - visiems linkėčiau. Žodžiu, draugų be naudos, be išskaičiavimų. Tiesiog draugų. Tikrų draugų. Kurie nepranešę iš anksto gali užvirsti šiaip, pakeliui. Neatsiklausę, kas tuo momentu tau yra svarbiausia.
...Mano draugės naktinis košmaras - "seubas" - baigėsi visai ne taip, kaip ji susimodeliavo. Naktinis košmaras, kuriuo trečią valandą nakties draugė "neužkošmarino" telefoniniu pokalbiu ir manęs, baigėsi mudviejų žvengimu duetu į pavakarę, kaip mes patys sau į galveles tarsi dušo pliūpsniais prisipilame siaubų, nuo kurių dažnai gelbsti humoro jausmas.
Gražaus savaitgalio su šeimomis, tikrais draugais ir pažvengimais iš menamų, o kartais ir tikrų "seubų".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą