Gražinos skiltis

Tel.49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Sausio 13-osios aidas

Kažkodėl jau nebevilioja Sausio 13-osios minėjimų oficiozai su apšvietimais, dūdų orkestrais, fakelais, politikais, kurie gauna dar vieną tribūną (ypač prieš rinkimus). Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė TV laidoje "Dėmesio centre" stebėjosi, kad Sausio 13-osios įvykių 25-mečio proga Seime nebuvo pakviestas kalbėti nė vienas signataras, o tai jau buvusi 25-erių metų tradicija. Žodžiu, ten kažkur aukštai savos ambicijos ir sąskaitos, o "žemumose" - žmonės, kurie ir buvo tikrieji atgautos nepriklausomybės gynėjai, sausio įvykių atsiminimus tyliai nešiojasi širdyje. Taip, jie nepriiminėjo sprendimų, nepalaikė ryšių su pasauliu. Jie kūreno laužus, virė arbatą, tepė sumuštinius. Ir buvo pasirengę žūti, nes laisvė regėjosi svarbesnė už gyvybę. Kai buvo dalijami Sausio 13-osios medaliai, dažnas jų buvo apeitas. Neretai medaliais apsikarstė žmonės, kurie su sausio įvykiais neturėjo nieko bendra. Tačiau apskritai - ko vertas tas medalis, jei prie TV bokšto visam gyvenimui prarasta sveikata...

Nebeinu prie Klaipėdos savivaldybės laužų kūrenti, nes jau nebeateina "chebra", su kuria tuos įvykius išgyvenau. Šiemet patyriau didelį atradimą, kai sausio įvykių paminėti pakvietė aklųjų ir silpnaregių biblioteka. Stebėjausi, kad jos lankytojai siaučiant pūgai susirinko išgirsti, ką kas papasakos, pasiklausyti ansamblio "Spingsulė" dainų. Ir viskas vyko organiškai, be fanfarų, be patoso. Tiesiog nuoširdžiai. Daugelis jų lygiai taip pat nuoširdžiai jautė pareigą 1991-ųjų sausio dienomis būti ten, kur buvo, daryti tai, ką darė, visai negalvodami apie laurus.
Suprantu, kad nuoširdumas jau seniai nebėra vertybė. Bet kažkodėl pasijuntu labai laiminga, kai bent retsykiais dar aptinku tų nuoširdumo salelių. Kur jų ieškoti Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją? Bijau, kad ir šios šventės bus panaudotos "piarui". Juk rudenį rinkimai...

Fortepijonas

Kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo SSRS paskelbė blokadą mūsų šaliai, su geliančia širdimi išsiruošiau komandiruotėn į Kauną ir Vilnių savo akimis pamatyti padarinius. Abejojau, ar šviesaus atminimo mano mama turės ant ko arbatos užsikaisti - juk dujų "kranelį" SSRS galėjo užsukti bet kuriuo momentu. Kauną aptikau linksmą ir nerūpestingą - Kauno halėje Šilanskas "skaldė" anekdotus, ant kai kurių kauniečių namų mačiau saulės baterijas. Kai kas teigė, kad kauniečiai ir dėl benzino neturį problemų - iš anksto pasirūpino prisipildyti cisternas.

Atvykus Vilniun vaizdas jau visiškai kitoks. Nevažiuojant autobusams kai kurie kolegos į Aukščiausiąją Tarybą (AT) atmynė dviračiais, joje tvyrojo įtampa ir laukimas - kaip pasaulis reaguos į Lietuvos blokadą. Nerimavo ir mano kolegos. Norėdama išsklaidyti įtampą, atkartojau Kaune girdėtą Šilansko anekdotą: po Kovo 11-osios Akto paskelbimo buvo surengta lenininė talka - iš Konservatorijos į AT buvo tempiamas fortepijonas. "Čia ne anekdotas, tai tiesa", - pasakė viena mano kolegių, nesutikusi tik su "lenininė talkos" terminu. Beveik parą laukusi žurnalistų eilėje patekti pas AT pirmininką Vytautą Landsbergį įsitikinau fortepijono egzistavimu. Jis kažkuriuo momentu pravėrė duris ir vietinių bei užsienio žurnalistų būriui pranešė, jog jam reikalingas 10 min. atokvėpis. Ir išgirdome fortepijono garsus...

Ne visai "mano reikalas", kodėl V. Landsbergiui seimūnai pašykštėjo Laisvės premijos. Bet manau, jog jei ne profesoriaus ryžtas, gal tebesimurkdytumėm iki šiol, kaip murkdomos Gruzija ar Moldova, kaip klupdoma ant kelių Ukraina...

Apie kioskus

"Keista, kad seniūnaičiai neatlieka savo pareigos: kodėl prieš naikinant kioskus niekas nepaklausė Sportininkų ir Janonio gatvių rajono gyventojų? Kaip galima naikinti visus spaudos kioskus, ar nebuvo galima nors vieną palikti? Spaudos kioskai tikrai reikalingi. Tai yra didesnis patogumas žmonėms, bet būtinai reikia pabloginti situaciją. Tai neišlaiko jokios kritikos. Spaudos kioskas reikalingas norint įsigyti spaudos ar nusipirkti talonėlių ir panašiai. Kada mūsų mieste įsigalios tradicija prieš ką nors darant atsiklausti žmonių nuomonės", - piktinosi savo atsiųstame laiške neprisistačiusi Sportininkų g. gyventoja.