Gražinos skiltis

"Špargalkė" Savivaldybės tarnautojams

Ją parašė melnragiškis Vincentas Sakas: "Melnragės gatvės virto nebe ramiu kurortu, o žiemą vasarą beprotiškai burzgiančių ir kaukiančių automobilių lenktynių trasomis su daužomais automobiliais ir net namais.

Automobilius, motociklus ar mopedus turintys asmenys, nusiėmę duslintuvus, riaumodami visą parą, ypač savaitgaliais, per šventes (ypač naktimis), į neviltį iki išprotėjimo varydami vietos gyventojus bei poilsiautojus dėl keliamo triukšmo, daužosi Melnragės Molo gatve, kuri, neseniai išklota trinkelėmis, jau tapo panaši į susmegusiais šulinių dangčiais duobėtą vieškelį.

Prieš porą metų Melnragės Molo gatve net autobusai negalėdavo pravažiuoti, - visos pakelės būdavo pristatytos atvykėlių automobilių, bet tik reikėjo Klaipėdos saugaus eismo komisijos nutarimu prie Molo gatvės pastatyti ženklą, draudžiantį statyti transporto priemones šioje gatvėje, problema buvo kaip mat išspręsta.
Pavyzdį reikėtų imti iš Vokietijos ir kitų Europos valstybių kurortų, kur atvykstančiųjų transporto priemonėms išvis draudžiama važinėti kurortų gatvėmis, išskyrus čia gyvenančiųjų automobilius.

Klaipėdos Saugaus eismo komisija prie įvažiavimo ir išvažiavimo į ir iš Molo gatvės privalėtų pastatyti ženklus, draudžiančius transporto priemonėms ja važiuoti, išskyrus vietos gyventojų ir miesto transporto autobusu Nr. 6 bei 6 numerio mikroautobusiukus.
Kurorto svečių ir turistų, norinčių patekti prie šiaurinio bangolaužio (molo), transporto priemonėms būtų galima vykti iš P. Lideikio gatvės pasukus į Pamario iki Burių gatvės, o nuo ten - iki Smilčių gatvės automobilių parkavimo aikštelės.

Ateityje automobilių stovėjimo aikšteles būtų galima įrengti tyrvietėje prie dabartinės aikštelės tarp Smilčių ir Vėtros gatvių bei plynėje tarp Smilčių ir Molo gatvių. Ten būtų galima sutalpinti net iki 800-1000 automobilių.

Idiotiškiausias Klaipėdos klerkų sprendimas - Melnragės šunų pliažas. Turint tik keliasdešimt kilometrų jūros pliažo, matyt, kažkam reikėjo su nuosavu protu susipykti, kad gausiai žmonių, ypač vaikų, lankomame pliaže skirtų vietą ir šunims. Šunininkams jau nebeužtenka šunų aikštelių, parkų ir miškų.

Jie savo šunis veš autobusais į Melnragę. Didžioji dalis Klaipėdos šunininkų savo šunų nėra dresavę, todėl jų šunys yra agresyvūs ir pikti, linkę bet kuriuo momentu pulti ir draskyti kitus žmones. Kažin ar policija tikrins, kiek prie jūros vežami šunys dresuoti, ar jų šeimininkai pasirašę įsipareigojimus, jog padengs užpultųjų ir sužalotų vaikų bei suaugusiųjų gydymą.

Mažaraščiai šunų "mylėtojai" turbūt nežino (būtent tokie neišprusėliai yra agresyviausi "šunų teisių gynėjai"), kad šunys iš prigimties yra medžiotojai ir puola kiekvieną greičiau judantį ar bėgantį padarą, ypač vaikus.

Šunys, be to, būdami iš prigimties medžiotojai, norėdami nuslėpti savo kvapą, turi įgimtą norą - refleksą būtinai išsivolioti net žmonių išmatose, kurių, kai pliažuose trūksta išviečių, yra pridergtos visos kopos. O išmatose gausybė žmogui pavojingų parazitų.
Todėl Melnragės pliažas jau tapo pavojingas žmonių sveikatai, o smėlis užterštas milijonų milijonais pavojingiausių parazitų", - savo laiške teigia melnragiškis V. Sakas. Beje, tas jo įžvalgas patvirtina ir dešimtys kitų melnragiškių, apie tai pranešdami ne raštu, o žodžiu.