Gyventojai nemoka už vandens nuostolius

Po to, kai rašėme

Atsakymas į L. Statkaus laišką "Artėjant sutarčių atnaujinimui", "Vakarų ekspresas", 2004-03-10

Noriu paneigti L. Statkaus straipsnio kai kuriuos teiginius bei atsakyti klaipėdiečiams į straipsnyje keliamus klausimus apie vandens apskaitą ir šildymo sistemų priežiūrą.

Straipsnio autorius piktinasi, kad "dėl aplaidaus ir nekontroliuojamo darbo" daugiabučių namų rūsiuose ir šiluminiuose punktuose "vanduo liejasi upeliais". Galiu patikinti, kad daugiabučių namų administratoriai neturi tokių duomenų, kai šilumos ūkio eksploatuotojai neteisėtai naudojo vandenį ar užliejo rūsius, o atsiradusius nuostolius padengė namo gyventojai. Jeigu tokie atvejai pasitaikytų, gyventojai pirmiausia apie tai turėtų informuoti namo administratorių, kurio pareiga kontroliuoti ir priimti sprendimą dėl namo bendrosios inžinerinės įrangos naudojimo. Avarijos metu vandens nutekėjimo nuostolius dengia namų šilumos ūkį eksploatuojančiuos bendrovės. Šios bendrovės tiekėjui apmoka ir už šaltą vandenį, reikalingą šilumos centrų šildymo sezono pasiruošimui.

Straipsnyje esu kaltinamas, kad neginu gyventojų interesų, o tarpininkauju, "kad klaipėdiečiai dengtų gyvenamųjų namų santechnikos sistemas eksploatuojančių organizacijų neūkiškumo išlaidas". L. Statkus klaidina skaitytojus. Savivaldybės darbuotojai nepriiminėja sprendimų, o vykdo Savivaldybės Tarybos priimtus sprendimus bei kitus teisės aktus ir neturi teisės vienašališkai ką nors ginti ar kam atstovauti. Straipsnyje minimi siūlymai keisti vandens apskaitą reglamentuojančius įstatymus - ne mano asmeninis siūlymas, o darbo grupės, kurią sudaro įvairių ministerijų, nuomonė. Vienas iš šios grupės svarstomų siūlymų - nustatyti šalto geriamo vandens kainą namo įvade, o kainą pastato bute sudaryti iš šalto vandens kainos pastato įvade ir vandens paskirstymo sąnaudų butams. Tada pagal įvadinę apskaitą patiektas vanduo būtų išdalinamas butams pagal patvirtintas metodikas, o butuose įrengti skaitikliai liktų tik dalikliais paskirstant pastate suvartotą vandenį tarp butų. Tačiau šie siūlymai dar nėra priimti ir nežinia, ar kada nors bus įteisinti.

Šiuo metu daugiabučio namo gyventojai už suvartotą vandens kiekį moka pagal bute esančius vandens apskaitos prietaisų rodmenis, o gyventojai, kurių butuose nėra įrengta vandens apskaita, - pagal miesto Savivaldybės nustatytą normatyvą. Vandens kiekio skirtumas tarp namo įvadinio apskaitos prietaiso ir gyventojų deklaruotų parodymų susidaro dėl įvairių priežasčių: ne vienu laiku pranešami prietaisų rodmenys, netiksliai pranešami vandens kiekiai, vagystės ir t.t. Noriu patikinti, kad už susidariusį vandens skirtumą namo gyventojai nemoka. Šiuos nuostolius patiria vandens tiekėjas - SPAB "Klaipėdos vanduo".

2005 m. sausio 1 d. pasibaigus sutartims su dabartiniais šilumos sistemų eksploatuotojais, gyventojai turės patys nuspręsti, kas prižiūrės jų namo šildymo ir karšto vandens sistemas. Namo administratorius (namo bendrijos pirmininkas ar namų valdos direktorius) su gyventojų pasirinktu prižiūrėtoju pasirašys sutartį bei kontroliuos jos vykdymą. Jeigu gyventojai nepasirinks sistemų prižiūrėtojo, priežiūrą atliks šilumos tiekėjas - AB "Klaipėdos energija" - pagal Ūkio ministro patvirtintas pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartines sąlygas.

Namo, kuriame nėra įkurta savininkų bendrija, gyventojai, nepatenkinti namo administratoriaus (valdos) darbu, gali atsisakyti jo paslaugų. Daugiau kaip pusės namo patalpų savininkų gali pareikalauti, kad Savivaldybė jį pakeistų kitu. Prašyme galima pageidauti (nurodyti) kokią įmonę, turinčią teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas, paskirti administratoriumi. Prašymą reikėtų teikti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Arūnas SMAGURIS, Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas