Kai muša - bėk, kai duoda - imk.

Kelis mėnesius jums kalė į galvą, kiek visokių gėrybių gausite, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Ir nė kiek nesijaudino: kai kišenėje nėra nė 100 litų, nesuprasi, ką reiškia milijardas.
Bala nematė tos 1,1 mlrd. litų ES paramos kasmet.
Bet ar pagalvojote, ką prarasite iš to, ką turite, jei šį savaitgalį neateisite balsuoti?
Kai kurie sako: nebeturime ko prarasti.
Netiesa, ir dar kaip turite. Tik žiūrėkime ūkiškai, o ne pro ant krosnies drybsančio Vingių Jono sienoje pragremžtą skylę.
Marijampolės automobilių turgaus prekeiviai, krovinių gabentojai, darbo Londone ir kitur ieškantieji, studentai, turistai, kontrabandininkai, visi lietuviai, lenkai, rusai, neįstojus Lietuvai į ES, praras bevizį režimą į Europą.
Dar prisimenate, kaip laukdami išsvajotos vizos naktimis šaldavote prie Vokietijos ambasados Vilniuje?
Puiku, nebus taip liūdna grįžti į praeitį: vizų, Lietuvai neįstojus į ES, reikės ne tik į Vokietiją, Prancūziją ar Ispaniją. Visur.
Į Lenkiją ir Latviją - taip pat.
Eilėse prie ambasadų gaišite laiką. O kas yra laikas?
Taip, pinigai. Štai ir praradimas. Ne tik automobilių prekeiviams. Praras pinigų jie, vežėjai, per biudžetą iškart atsirūgs ir pensininkui, ir kaimiečiui.
Nors plikas kaip tilvikas ir be kardo, Vingių Jonas vis dar įsivaizduoja save bajoru. Šlėktiškai pučiasi: šĮ referendumą neisiu iš keršto valdžiai, otĖ. Žinotų, kiek ta plikbajorystė kainuos jo paties kaimui, taip nesipūstų.
Nagi, paskaičiuokime. Kur eina lietuviški pieno produktai?
Labai daug - į Latviją ir Estiją, dar - į ES šalis, kitur. Ar eis ten po to, jei šį savaitgalį pragulėsite ant krosnies?
Į Latviją ir Estiją nebeis. Ir į ES - ne. Mums neįstojus, o latviams ir estams tapus ES nariais, Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartis nustos galioti.
Vietoj jos - didžiuliai muitai mūsų pieno produktams.
Muitai - iš Rytų ir Vakarų. Kur dėsime pieną, sūrį, jogurtus, kuriuos dabar šveičia latvis ir estas?
Niekur. Teks mažinti jų gamybą. Mums sukvailiojus, latvis ir estas šveis lenkų sūrį. Kas tuomet?
Vadinasi, pieno bus superkama daug mažiau. Bet tai - tik nelaimių pradžia.
Šalies pramonė daugiau nei pusę gaminių eksportuoja, daugiausia - į ES. Kas bus su eksportu, jei neateisite į referendumą?
Vietoj laisvos prekybos - muitų ir mažų eksporto kvotų užkarda iškart į 24 ES valstybes.
Muitai - ir su Rusija, kurios rinkoje dar teks kautis su Azijos ir tos pačios ES prekėmis. Išvada: mūsų eksportas smuks.
Paprasta kaip dukart du - neatėję į referendumą savo pačių rankomis sustabdysite trečdalį, o gal net ir pusę šalies fabrikų.
Kas būna, kai stoja fabrikai? Biudžetas ir šSodraĖ negauna pinigų.
Garbieji pensininkai ir pašalpų gavėjai, pramiegosite referendumą, pensijos ims mažėti, o pašalpas už vaikus teks visai užmiršti.
Kas nutinka valstybėje, kurioje mažiau superkama pieno, cukrinių runkelių, grūdų, be darbo stovi sūrių, baldų, tekstilės fabrikai?
Prasideda bankrotai. Daugėja bedarbių. Neįstojus į ES, bedarbių skaičius gali padidėti nuo dabartinių 12 iki 20 ar net daugiau procentų. Kas penktas žmogus - be darbo. Alkanas ir piktas.
Jaunimas dar labiau bėgs iš Lietuvos. Vagių, plėšikų ir žmogžudžių po kaimus šlaistysis dar daugiau nei dabar. Kaip ir narkomanų, vidury dienos mieste plėšiančių moteris, pensininkus.
Norite, kad jūsų kaimynus, jus pačius dėl 10 litų daužytų beisbolo lazdomis? Neikite į referendumą, ir gausite, ko nusipelnėte.
Vis dar manote, jog įstūmę save į dar didesnį vargą atkeršysite valdžiai? Naivuoliai. Kur ir kada vargšai valdžiai atkeršijo?
Ar įstos Lietuva į ES, ar ne, ministrai, Seimo nariai dėl to nenuskurs. Užtat jūs, su piemens kerštu apsijuokę per visą pilvą, tikrai basą leteną žįsite.
ES - paskutinis jūsų traukinys į sotų ir saugų gyvenimą.
Ne, ES - ne rojus. Tik vieta, kurioje turtingas padeda prakusti neturtingam.
Ne, ne iš artimo meilės. Kitaip nei mūsų Vingių Jonas, vokietis ar švedas krutina smegenis. Supranta, kad turėdamas tokius kaimynus vargetas negali būti ramus dėl savo turto ir gyvybės.
Ko prašoma iš mūsų? Tik paspausti ištiestą ranką. Ir netingėti. Tinginiui visur blogai, ES - taip pat. Dėl to - jokių abejonių.
Tad kaip: lyg pasiutęs šuo dantimis kibsime į ištiestą ranką? Ar prisiminsime protėvių išmintį: kai muša - bėk, kai duoda - imk?