Įvairiausios kontrolės instancijos šiais laikais kontroliuoja viską - nuo "pampersų" sugeriamųjų savybių iki dantų pastos poveikio kiaušinio tvirtumui. Yra prekeivių profsąjungos, ginančios prekybininkų teises, yra ir vartotojų apsaugos tarnybos, ginančios pirkėjų interesus. Bet žmogus yra žmogus, ir sukontroliuoti visko neįmanoma, net naudojant modernius kontrolės prietaisus, nes lietuviai, užgrūdinti praeito režimo, žino, kad viskas, kas bendra, iš dalies yra ir tavo... Iš šių paprastų dėsnių atsiranda įvairiausi metodai, kaip bendrą turtą paversti asmeniniu. Čia jau fantazijai ribų nėra! - nuo mažų magnetukų klijavimo prie vandens skaitiklių iki elektros laidų nutiesimo iš artimiausio rūsio ir tokiu būdu "bendros" elektros energijos panaudojimo savo tikslams.
Pagauti šitokį auksarankį "liaudies meistrą" sunku, bet įmanoma. Tuo tarpu išradinguosius organizacijų vadovus pagauti už rankos daug sunkiau - jie visad turi pateisinamąjį lapelį: štai pažyma apie tai, kad viskas teisėta, o štai - leidimas šią pažymą turėti. Ir neduok Dieve paprastam parapijiečiui kišti nosį ir aiškintis, kas, kur ir kada! Kiekvienas jo žodis - nusižengimas įstatymams. Jis visada bus pats kaltas.
"Na kaip gi jūs nesuprantat, kad jūsų debetas su kreditu neatitinka mūsų metinės ataskaitos palūkanų normų?" - gėdina nuolat skubantis "kostiumas" išsigandusią močiutę. "Šiam aparatui pagal Frankfurto konvenciją nereikalinga jokia instrukcija, juo labiau kasos čekis!" - dėsto dar vienas kostiumuotas akiniuotas žinovas, parduodantis neveikiantį telefoną patikliam paaugliui. "Reikėjo imti čekį ir instrukciją, kitaip tau padėti negalim", - tam pačiam jaunuoliui kitą dieną šypsosi kostiumuotas kontrolės tarnybos atstovas...
Kaip netikėti jais, vilkinčiais puikius, švarius, gražiai išlygintus kostiumus, žinančiais visas ekonomikos ir įstatymų subtilybes? Žmogų pasitinka pagal rūbą... Taip, žinau, kad išlydi pagal protą, bet dažniausiai būna jau per vėlu ką nors vertinti ir spręsti. Belieka mokytis iš savo klaidų ir pamačius parduotuvėje besišypsantį kostiumuotą konsultantą varyti jį kuo toliau nuo savęs tam, kad nereikėtų vėliau bendrauti su tokiais pat kostiumuotais kokybės kontrolieriais.
Labai seniai, dar sovietiniais laikais, autobusuose kabėdavo tokios lentelės, ant kurių mėlynomis trafaretinėmis raidėmis buvo užrašyta - "Sąžinė - geriausias kontrolierius". Giliai į širdį įstrigo šie žodžiai. Taip giliai, kad pati ranka tiesėsi prie komposterio. O kaip gi kitaip? Nekontroliuosi savęs - nebūsi sąžiningas! Prabėgus daugeliui metų ši lentelė vis dar prieš mano akis. Ir stebint, kiek daug kontrolierių kontroliuoja mūsų gyvenimą, su siaubu palyginu šios lentelės tekstą ir dabartį - jei tiek daug visko reikia kontroliuoti įvairaus plauko tikrintojams, tai kur dingo pagrindinis ir patikimiausias kontrolierius - žmogaus sąžinė?
"Politika - purvinas reikalas", - sako pažįstamas politikas. "Biznis - purvinas dalykas", - pastebi pažįstamas verslininkas. Jei tiek daug purvo aplinkui, ar išties tokie švarūs tie kostiumai, taip dailiai gulintys ant standartinių šypsenų ir purvinų sielų turėtojų pečių? Galima sukontroliuoti kostiumo švarumą - išplauti ir išlyginti jį, bet ar įmanoma kontroliuoti ir išvalyti purviną sielą?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą