Po daugkartinių žeminančių įtarinėjimų ir nepagrįstų teiginių sergančiųjų hemofilija atžvilgiu, baigėsi šios ligos kamuojamų žmonių kantrybė. Kaip klubo pirmininkas nebematau kitos išeities, kaip tik kreiptis į visuomenę per spaudą, kad galėčiau paneigti visus pramanus, skleidžiamus apie nekaltus likimo nuskriaustus žmones.
Sergantieji šia liga kone pusę savo gyvenimo praleidžia prikaustyti prie ligos patalo. Be vaistų šie žmonės neišgyventų.
Prieš kurį laiką vienos "Vakarų ekspreso" publikacijos skyrelis buvo pavadintas "Hemofilikai reketuoja".
Tuo metu, 1998 m., teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų buvo įtariamas galėjęs pasinaudoti klubo "Hemofilija" sąskaitomis.
Teismas savo nuosprendyje tokių dalykų nenustatė, žmogus, kuriam buvo pateikti kaltinimai, išteisintas. Klubui "Hemofilija" tokie kaltinimai nebuvo pateikti niekada, o kai kas iš klubo narių buvo teismo posėdin pakviesti kaip liudytojai.
Buvusio proceso metu kompanijos, pervedusios labdarą, vadovai patvirtino, kad jie paaukojo ligos kamuojamiems žmonėms savo sprendimu ir, suprantama, neturi ir niekada neturėjo jokių pretenzijų nė vienam sergančiajam hemofilija. Toks teismo sprendimas buvo galutinis, jokie aukštesni teismai jo nekeitė.
Tačiau "Vakarų ekspreso" puslapiuose vėl buvo rašoma: buvęs klubo pirmininkas "žinomas kaip klubo "Hemofilija", prieš keletą metų pagarsėjusio finansinėmis aferomis ir ryšiu su nusikalstamomis grupuotėmis, įkūrėjas".
Jokių ryšių su jokiomis nusikalstamomis grupuotėmis sergančiųjų "Hemofilija" klubas neturėjo ir neturi. O jeigu buvęs klubo pirmininkas atsitiktinai pažinojo žmogų, kuris galėjo priklausyti kokioms nors šešėlinės struktūroms, tai visiškai nereiškia, kad apie tą "priklausymą" buvęs pirmininkas galėjo žinoti. Ir jau visiškai nereiškia, kad visas klubas "pagarsėjęs" ryšiais su nusikalstamu pasauliu.
O gal tas keliamas triukšmas yra būdas susidoroti su buvusiu klubo pirmininku Dimitrijumi Žoludevu?
D. Žoludevas tikrai daug padėjo kuriant klubą. Tai buvo 1992-1993 metais. Jau keleri metai, kaip jis yra paprastas klubo narys.
Gal užteks, pilstant purvais šio ligoto žmogaus vardą, linksniuoti visą klubą. Tai žemina ir įžeidžia visus klubo narius. Mūsų gyvenimas ir taip yra nelengvas dėl sunkios ligos, nereikia iš likimo nuskriaustųjų daryti patyčių objekto.
Bet pats baisiausias spaudoje paminėtas įtarimas - apie prekybą vaistais. Jokiais vaistais buvęs pirmininkas neprekiavo niekada. Tai žino visi klubo nariai. Užtat kažkokie apsišaukėliai, apsimetę sergančiais hemofilija ir pasirašę nesamų klubo narių pavardėmis (1998 m.), parašė išgalvotą skundą į prokuratūrą, neva D. Žoludevas ir gerbiamas gydytojas R. Jurgutis sergantiems klubo nariams už pinigus pardavinėja labdaringus vaistus. Klubo narius pradėjo tampyti policija ir valstybės kontrolė. Buvo trukdomas ir gaišinamas visą gyvenimą medicinai pašventęs hab. daktaras R. Jurgutis.
Klubą užsipuolė visi įmanomi tikrintojai. Jokios menamos prekybos vaistais nebuvo nustatyta.
Valstybės kontrolėje manęs prisispyrę klausinėjo, ar medikui išrašius vaistų receptą, tuos vaistus ligonis pasiima iš vaistinės pats, o gal juos atnešanti seselė? Baisesnio farso nebuvo galima ir susapnuoti.
Blaiviu protu nesuvokiama, kaip visa tai galėjo būti, juk skundą prokuratūrai parašiusių asmenų ne tik nebuvo klubo sąrašuose - žmonių tokiomis pavardėmis ir adresais Lietuvoje nebuvo rasta. Tai buvo purvinas ir niekingas šmeižtas, sukurtas suinteresuotų žmonių, norint pakenkti buvusiam pirmininkui D. Žoludevui. Bet nukentėjome mes - niekuo dėti klubo nariai.
Užuot pamėginus nustatyti, kas čia gali būti suinteresuotas ir paimti rašysenos pavyzdžius, kad būtų galima palygintu su šmeižiko skundo braižu, buvo tąsomi niekuo dėti neįgalieji. Taip, matyt, pareigūnams buvo lengviau, nei ieškoti šmeižto autorių ir traukti juos atsakomybėn.
Užtat, kai 2000 metais buvo nužudytas klubo iždininkas L. Navikas, nei prokuratūra, nei policija kaltų rasti negalėjo. Kas slypi už viso to? Kam tokie dalykai parankūs?
Pasak Hemofilijos centro vadovo hematologo R. Jurgučio, Klaipėdos m. ligoninės reanimacijoje mirusį sumuštą L. Naviką būtų buvę galima išgelbėti, jeigu jis būtų greitosios nuvežtas į Jūrininkų ligoninę, kur gydomi hemofilija sergantieji, kur yra hematologinis skyrius ir kur reanimacijos skyrius turi praktikos gydant sergančiuosius šia liga, nes ten yra gydyta po operacijos paguldytus hemofilikus. O juk artimieji, vežant L. Naviką į ligoninę, sakė medikams, kur jį vežti.
Atsakingų už tą tragišką mirtį, kurios buvo galima išvengti, taip pat neatsirado.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą