Šią temą padiktavo žurnalisto klausimas dėl piketo prie Vilniaus miesto savivaldybės: "O kam jūs protestuojate, jeigu valdžia negirdi Jūsų ir nežada keisti savo sprendimų? Kokia prasmė reikšti savo nuomonę, jeigu ji niekam neįdomi?".
Taip, paskutinių mėnesių įvykiai rodo, kad šalyje susiformavo
valdžios diktatūra, kuri ne tik negirdi ją rinkusių žmonių protesto balsų, bet ir nori nutildyti žmones, priversti juos aklai paklusti išrinktųjų valiai. Tautai, išrinkusiai valdžią ir jai perdavusiai galias, nepalikta jokių realių galimybių kontroliuoti valdžią, reikalauti iš jos atsakomybės.
Vos paskelbėme, kad rengsime referendumą dėl Tautos galimybės paleisti Seimą, dirbtinai pradėtos kurti kliūtys. Daromų kliūčių priežasčių, pirmiausia, reikia ieškoti iš Seime esančių partijų atstovų sudarytoje dabartinėje Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK). Per šią komisiją partijos natūraliai priešinasi piliečių ketinimams. VRK ir prisikabino prie termino "Seimo paleidimas", nors Konstitucijoje yra kita, bet tą patį reiškianti sąvoka – "pirmalaikiai Seimo rinkimai".
Valdžia norėtų, kad referendumo lapuose būtų tik sausas juridinis tekstas, kuris eiliniam žmogui nieko nesakytų, o tik supainiotų. Kam tuomet kiltų ranka pasirašyti?
Žodžiai "paleisti Seimą" kelia siaubą tiems, kurie negirdi ir nenori girdėti Tautos.
Mes, referendumo iniciatyvinė grupė, norėjome, kad sakinys "dėl Tautos teisės inicijuoti Seimo paleidimą" būtų referendumo pavadinime ir kad žmonėms būtų aišku, už ką jie pasirašo.
Susidaro įspūdis, kad VRK apskritai bijo kalbėti apie galimybę numatyti Konstitucijoje piliečių teisę paleisti Seimą. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti kompromisą su VRK ir rytoj ji registruos referendumo dėl piliečių teisės paleisti Seimą iniciatyvinę grupę.
Mes, referendumo iniciatyvinė grupė, namų darbus padarėme: pačią referendumo idėją pateikėmė įstatymo projekto preambulėje: "Lietuvos Respublikos piliečiai siekdami įgyvendinti suverenią Tautos teisę inicijuoti priešlaikinius Seimo rinkimus referendumu priima šį įstatymą", o įstatymo pataisą suformulavome taip: "Papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnio antrąją dalį šiuo 3 punktu: "3) 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, reikalavimu"".
"Namų darbus" jau anksčiau atliko Seimas ir Vyriausybė. Piliečiui ateiti prie Seimo ir pareikšti nuomonę tapo nebeįmanoma. Neprieisi: prie kiekvieno piliečio ar protestuojančio pensininko pastatys po policijos pareigūną.
Praėjusių metų gruodžio 8 dieną Naujosios sąjungos (socialliberalų) surengtas mitingas "Prieš gėdingą pensijų mažinimą" vyko laukymėje – gerokai už Seimo. Žodžiu, protestuok prieš valdžios sprendimus, kur nori: pievose, prie griūvančių Sporto rūmų, tik ne prie Seimo. Tik ne ten, kur priimami Tautai svarbūs sprendimai.
Artėjant sausio 16 – ajai nevengta ir atvirų pagrasinimų policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno lūpomis, neva, pratybos vyksta ir praėjusių metų įvykiai prie Seimo nepasikartos.
Valdžia jau sapnuoja riaušes. Bet kokie valdžios veiksmai dabar pateisinami krize, o jei tik kas ims protestuoti – sulauks prievartos. Žinoma, pernai sausio 16 – ąją prie Seimo buvo ir chuliganų, tačiau mitingo dalyvių daugumą sudarė darbus, atlyginimus praradę, bankų skriaudžiami žmonės. Jie šiandien tikrai mielai paleistų Seimą.
Žmonių aktyvumas taip išgąsdino valdžią, kad Vilniaus m. savivaldybė, pažeisdama susirinkimų įstatymą, ruošia nutarimą apskritai uždrausti mitingus prie valdžios įstaigų.
Jau laikas peržiūrėti ir pakeisti įstatymus, varžančius piliečių teisę inicijuoti įstatymo projektus, referendumą, Konstitucijos pataisas. Šių įstatymų kūrėjai, nustatydami nerealius terminus parašams surinkti, puikiai suprato, kad atima iš Tautos galimybę pačiai dalyvauti, priimant svarbiausius šaliai sprendimus.
Labiausiai bijoma žmonių, jų aktyvumo, jų reakcijos į priimamus sprendimus. Valdžios atsitvėrimas nuo Tautos policininkų grandine ar tylos siena nepalieka bendrapiliečiui kitos išeities, tik sėsti į lėktuvą ir skristi laimės ieškoti svetur.
Artūras PAULAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą