Kurie lobistai stipresni?

Maždaug dvi savaites vykstant aistringoms diskusijoms apie prekybos alkoholiniais gėrimais, jų reklamos ribojimus, negaliu atsikratyti vieno konkretaus prisiminimo. Nepaisant milžiniškų pastangų: stengiuos dirbti kitus darbus, klausytis muzikos, žiūrėti sporto varžybas per TV – jokių galimybių. Tokiame kontekste nesugebu šalin nuvyti atmintin įstrigusio epizodo, kada pernai rudenį 92 Seimo narių balsais buvo priimta įstatymo pataisa, draudžianti keliems tinklams priklausančiuose prekybos centruose ir parduotuvėse reikalauti parodyti pasą/asmens dokumentą tų pirkėjų, kurie pirko alkoholinius gėrimus.

Žinia: toji tvarka buvo įvesta prekybininkų iniciatyva, kaip jie aiškino, siekiant prisidėti prie iniciatyvų, kurios lemtų, kad alkoholio pirkimas parduotuvėje nebūtų toks patogus kaip įprasta. Seimūnai tada neužsikirsdami skiedė apie tai, kad tokie reikalavimai yra “pertekliniai”, “pažeidžia dažno žmogaus orumą”, “žmonėms reikia nešiotis pasus”, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tą iniciatyvą televizijos laidose tašė iš peties.

Kaip ir reikėjo tikėtis, šiandien apie perteklines politikų iniciatyvas jau kalba kiti žmonės. Klausimas tik ar Vyriausybės teikiamame įstatymų pataisų pakete kaip nors numatyta koreguoti pernykštį Seimo sprendimą. Kuris, mano kuklia nuomone, buvo, ko gero, vienas veiksmingesnių nepatogumų alkoholio pirkėjams per šalies nepriklausomybės 25-metį. Spėju, kad ne. Nes virš Seimo – tik dangus. Tada, rugsėjo pabaigoje prieš tą įstatymo normą tik trys parlamentarai balsavo “prieš”, dar vienuolika “susilaikė”. Dabar balsuoti kitaip, reiškia pripažinti, kad anas tavo sprendimas buvo, švelniai tariant, kvailokas, spekuliatyvus – prieš rinkimus diduma seimūnų siekė balsų, taip pat ir bambalių budulių balsų, per artėjusius rinkimus.

Manding, Lietuvos alkoholio pramonei ir liberalesne prekyba alkoholiniais gėrimais suinteresuotoms interesų grupėms metas rimtai susimąstyti. Kadangi šiuomet madinga daug kalbėti apie lobistus, tai galima konstatuoti, kad pernai rudenį ant Seimo laktų sėdėję budulių lobistai pasirodė esantys daug galingesni už visos alkoholio pramonės bei stambios prekybos sektoriaus įtaką.

Dar nežinia, kaip bus ateityje, ar dabar žadamus apribojimus priėmę Seimo nariai po kurio laiko nesiims jų taisyti, liberalizuoti, tai šen, tai ten įžvelgdami perlenkimus, piktnaudžiavimą, perteklinius draudimus. Miestų hipsteriai dėl jų nesipriešins: jie savo vyną beigi alų nusipirks tada, kada sutrumpintu prekybos laiku bus leidžiama. Klausimas tik – o kaip bus su buduliais? Įdomu, ką į tai atsakytų ministras A. Veryga, šiuo metu besistengiantis riboti savo komentarus bendromis frazėmis, vardindamas nuorodas į Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, tačiau tik labai atsargiai įvardindamas gana abstraktų lietuviškosios alkoholio prohibicijos programos tikslą: sumažinti šalyje vienam gyventojui tenkantį grynojo alkoholio vartojimą bent perpus. Tačiau šamaniškais šokiais skelbiant draudimus neužtvenksi nei alkoholio kontrabandos, nei naminės varymo. Neabejoju: Latvijos, Lenkijos alkoholio pramonės subjektai laukdami atitinkamų Lietuvos Seimo sprendimų, ruošia atidaryti putojančio vyno butelius ir specialiai Lietuvai skirtas rinkodaros bei pardavimo strategijas.

Teisus, ko gero, LRT TV “Dėmesio centre” kalbėjęs Aidas Puklevičius, baksnojęs p. Verygai, kad vien draudimais nacionalinės reikšmės problemos neišspręsi. Reikia švietimo, kokybiškos komunikacijos, politinės paramos nevyriausybinėms iniciatyvoms. Nesu tikras, ar p. Veryga ta suvokia. Nes akcija - “perki alkoholį, parodyk pasą” - ir buvo tokia nevyriausybinė iniciatyva, kurią p. Veryga viešai paniekino. Suprask, čia prekybininkų žaidimai, siekiant politikų pastangas iš esmės spręsti problemą. Ponas Veryga moka drausti. Nelinkiu to šios šalies žmonėms, tačiau man rodos, p. Verygai netolimoje ateityje teks susidurti ne su žiniasklaidoje inspiruotomis diversijomis, apie ką jis įspėjo socialiniuose tinkluose, o patirti, kaip Lietuvos medicinos sistema yra pasirengusi reaguoti į apsinuodijimų kontrabandiniu alkoholiu, surogatinėmis alkoholio kompozicijomis recidyvus. Tai, ko būta maždaug 1985-1987 m., Michailo Grobačiovo kovos su alkoholizmu laikais.

Man šia konkrečia tema vis dar įdomu tai, ką antialkoholinę kampaniją pradėjusi valdžia darys su iš socialinių pašalpų bei vaikpinigių gyvenančiu visuomenės sluoksniu: ar paliks viską savieigai (savireguliacijai) ar imsis pagaliau kažkokio reguliavimo ir iš valstybės biudžeto skiriamos paramos konvertavimo ne į alkoholį, o maistą, drabužius, rakandus ir pan. Deja, nieko racionalaus apie tai neteko girdėti. Kol kas.