Metinis pranešimas - nemaloni misija

Metinis pranešimas - nemaloni misija

Greičiausia tai tik nelemtas sutapimas, o ne tradicija. Netrukus po pernykščio prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo Seime savo pareigas paliko šalies vadovės patarėja vidaus politikos klausimais Audronė Nugaraitė. Šiemet sulig prakalba parlamente iš D. Grybauskaitės komandos pasitraukė jos patarėjas, spaudos atstovas - Linas Balsys.

Su kuriuo apie dalyvavimą rinkimų kampanijoje, o vėliau ir oficialioje komandoje, reikia spėti, Prezidentė kalbėjo net ne Lietuvoje, o dar Briuselyje. Dabar jau buvęs jos spaudos atstovas iki 2009-ųjų keletą metų dirbo LTV korespondentu Europos Sąjungos sostinėje.

Ir A. Nugaraitė, ir kol kas L. Balsys savo buvusiai vadovei išliko diskretiški, nesiėmė džiauti purvinų apatinių rimtose ar bulvarinėse televizijos laidose. Vis dėlto bent jau progą pakalbėti apie nelemtus sutapimus paliko.

Pernai po metinio pranešimo būta rimtų gandų, kad jo tekstu šalies vadovė liko nepatenkinta. Tiesa, nelabai aišku, ar dėl, jos požiūriu, nevykusios idėjinės konstrukcijos, ar dėl nepatogios leksikos. Buvo kalbama, kad A. Nugaraitė pasitraukdama iš prezidentės komandos didžiąją dalį priekaištų prisiėmė sau ir sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Ta prasme net neabejoju, kad šiemet L. Balsys buvo toje pagrindinio politinio pranešimo rašytojų ar formuluotojų grupėje. Ar vėl D. Grybauskaitės patarėjai nesugebėjo "pagauti" savo "šefės" idėjų arba stilistikos? Klausimas, į kurį viešai neatsakoma ir, ko gero, niekas aiškinti padėties nesiims dar kurį laiką.

Žinoti apie tai norėtųsi ne tik iš paprasto smalsumo ar siekiant patenkinti žingeidumą apie tai, kokios žiurkės laksto tamsiausiais Prezidentūros rūmų užkaboriais. Yra mažiausiai viena svarbesnė priežastis.

Pernai D. Grybauskaitės skaityto pirmojo jos metinio pranešimo nekantriai laukė ne tik politikos apžvalgininkai ir kitokie žiniasklaidos rašeivos. Labai įdomi buvo ketvirtosios nuo 1990-ųjų Lietuvos vadovės į prakalbą sudėti programiniai pareiškimai, konceptualios idėjos ar bent jau signalai su užuominomis ir potekstėmis (šitai buvo būdinga D. Grybauskaitės pirmtakui, kuris užuominų dešifravimo misiją dažniausiai palikdavo žiniasklaidai), stilistika ir apibrėžimai.

Pernykštis prezidentės "spyčius" nevertė iš kojų auditorijos savo turiniu (praėjus metams, vargu ar kas prisimena bent vieną aiškiai suformuluotą idėjinę konstrukciją apie šalies ateitį). Šiemet, deja, jis apskritai buvo dar silpnesnis. Korupcinius įstatymus priimantis Seimas ir, numanomai, prezidentės nuopelnu gerėjanti atmosfera teismuose - viskas dargi pagardinta postipria lietuviška leksika: niekdariai, nemokšos, parsidavėliai, kyšininkai. Tačiau, tiesą sakant, kodėl dėl šių apibrėžimų taip piktinosi socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, suprasti buvo sunku - ar tai dėl formos, ar dėl turinio?

Man pasirodė, kad rengdama savo svarbiausią politinį pranešimą prezidentė siekė parodyti savo veiklos efektyvumą. Tačiau arba jai pačiai, arba jos komandai taip ir nepavyko paversti jo konceptualiu dokumentu. Įtarimas, kad dar rinkimuose dalyvavusiai be aiškios politinės programos, D. Grybauskaitei nepavyksta jos suformuluoti dvejus metus einant šalies vadovės pareigas. "Kieta" jos veiklos forma, didumai jos rinkėjų patikusi dar prieš porą metų, daugeliui taip pat imponuoja ligi šiol. Tačiau trokštantiems konkretesnio turinio ima nusibosti. Prezidentės pastangas, pavyzdžiui, didinti konkurenciją net labai monopolizuotuose šalies ūkio sektoriuose lyg ir galima atpažinti, tačiau joms akivaizdžiai trūksta sistemos, reformų modelio, kuris būtų aiškus ne tik valstybės vadovei, jos komandai, bet ir už įstatymų pataisas ar jos statytinių kandidatūras balsuojantiems Seimo nariams. Juo labiau - šalies piliečiams.

Kita vertus, toli gražu ne visos tos pastangos, švelniai tariant, baigiasi sėkmingai. Man atrodo, kad padėtis prokuratūroje, kurioje D. Grybauskaitės valia daugiau nei prieš metus buvo pakeisti vadovai ir pradėta institucinė reforma, kurios aiškaus tikslo iki šiandien daugelis nė nenutuokia, prašėsi bent vienos pranešimo pastraipos. Nors toji padėtis išties darosi komiška: pradedant pačia pertvarka, baigiant tuo, kad prezidentės skirtą generalinį prokurorą Darių Valį pamažu ima mėsinėti tarnybinės etikos institucijos dėl esą neskaidriai deklaruotų operacijų vertybiniais popieriais. Ar iš tikrųjų paprastai kategoriška kitiems valstybės pareigūnams, ministrams D. Grybauskaitė savo statytiniams viešojoje erdvėje yra daug atlaidesnė?

Ir pats tikriausias antradienį išgirsto pranešimo įspūdis, dėl kurio veik neturiu abejonių. Tokios procedūros, kuriose reikia konceptualių kalbų, aiškių formuluočių ir jų pagrindimo, nėra stipriausioji D. Grybauskaitės politinės stilistikos pusė. Gal net labiau nemaloni, tačiau neišvengiama (nes Konstitucijoje numatyta) misija.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder