Mitingų galima išvengti

Pozicija

Riaušės - tikrai ne problemų sprendimo būdas, tačiau išvengti jų, ir net pačių mitingų, valdžia gali aiškiai ir atvirai kalbėdama su žmonėmis bei vengdama skubotų, nepasvertų sprendimų.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kilo toks žmonių nepasitenkinimas valdžios veiksmais, yra elementaraus dialogo stoka, kai naktimis, buldozerio principu priimami nauji įstatymai, sukeliantys visišką chaosą. Eilinius žmones, asocijuotas struktūras visų pirma reikia įtikinti ir padaryti savo sąjungininkais. O įtikinėti reikia tikrai ne gąsdinant ir ne meluojant. Juk paaiškėjo, kad praėjusiais metais į biudžetą surinkta tik 700 mln. litų mažiau, o ne 3,5 milijardo, kaip anksčiau skelbė premjeras Andrius Kubilius.

Negalima atmesti ir to, jog žmonių nepasitenkinimą sukėlė arogantiškas Seimo pirmininko Arūno Valinsko bei A. Kubiliaus elgesys. Jei jie neseniai paskelbtuose nepopuliariausių politikų apklausų sąrašuose užima aukštas vietas, tai jau kai ką sako.

Labai svarbi masinio nepasitenkinimo priežastis yra ir tai, jog visi mokestiniai įstatymai įsigaliojo praktiškai prabėgus tik keletui dienų nuo jų priėmimo. Nors tiek Konstitucijoje, tiek kituose teisės aktuose nurodyta, jog mokestiniai pakeitimai turi įsigalioti po pusmečio, kad būtų paruošti visi poįstatyminiai aktai ir visi galėtų normaliai su jais susipažinti.

Bene didžiausia naujosios valdžios klaida - visas taupymas suverčiamas verslui ir eiliniam žmogui, o ji pati savo pavyzdžiu nerodo, kaip galima taupyti. Kiek išsimokėta premijų? Kodėl išsisukinėjama nuo parlamentarų algų mažinimo klausimo kreipiantis į Konstitucinį Teismą? Juk nėra jokių problemų kiekvienam seimūnui ar Vyriausybės nariui atsisakyti visos ar dalies savo algos ir grąžinti ją į biudžetą.

Teigiama, kad reikėjo skubėti priimant mokesčių pakeitimus ir tvirtinant biudžetą. Tačiau visa tai daryta remiantis buhalteriniu principu - atsiradusias skyles užlopant lėšomis, atimamomis iš verslo. Tai visiškai trumparegiškas žingsnis, sumažinsiantis patį mokesčių mokėtojų skaičių.

Reikėjo paprasčiausiai atidėti visų naujų mokesčių įsigaliojimą pusmečiui, o šiam laikotarpiui pasiskolinti pinigų iš savo žmonių išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius. Kiek milijardų litų dabar žmonės yra pasiėmę iš bankų ir laiko kojinėse? O juk valstybinės obligacijos - itin patikimas investicinis instrumentas, kuris ne tik padėtų pačiai valdžiai, bet ir leistų uždirbti saviems piliečiams, o ne užsienio bankams.

Žmonių nepasitenkinimą taip pat kelia tai, kad valdantieji nesugeba prisiimti atsakomybės ir už dabartinius sprendimus, kurie išprovokavo protesto akcijas, ir už priimtus ankstesnės kadencijos Seime. Konservatoriai dabar aiškina, kad milijardinis "Sodros" rezervas buvo iššvaistytas dėl populistinių socialdemokratų sprendimų. Jokiu būdu neteisinu šios partijos, tačiau pats buvau praėjusios kadencijos Seimo narys ir mačiau, kaip tie patys konservatoriai balsavo už įvairias naujas išmokas.

Kaip gali nepiktinti akivaizdžios valdančiųjų apgavystės? Juk Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir liberalcentristai savo rinkiminėse programose žadėjo mažinti mokesčius, skatinti verslą, liberalizuoti darbo santykius. Dabar ne tik kad viskas daroma atvirkščiai, bet ir ketinta įvesti naujus specifinius mokesčius.

Reikia pripažinti, kad nemaža dalis Permainų koalicijos parengtos Antikrizinės programos yra pozityvi ir duos naudos. Pavyzdžiui, rinką iškraipančių lengvatų naikinimas. Tačiau ir šioje vietoje negalima pjauti visko - reikia palikti lengvatas, kurios padaro Lietuvoje gaminamą produkciją konkurencingesnę ir šalies rinką apsaugo nuo konkurentų iš užsienio.

Sutinku, kad reikia peržiūrėti sąrašą, kas gali gauti autorinius atlyginimus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų. Tačiau visiškai nelogiška papildomai apmokestinti autorius, atlikėjus ir leidėjus. Šių mokesčių administravimas kainuos kurs kas daugiau nei bus surenkama pajamų. Tai tik paskatins šešėlinius atsiskaitymo būdus. Kaip bus įmanoma sukontroliuoti, kiek paprašys dainininkas už koncertą ir kiek iš tikrųjų jam bus sumokėta?

Kol kas protestavo tik eiliniai žmonės, kuriuos vienija profesinės sąjungos. Tačiau dar gali "sprogti" ir smulkusis, ir stambusis verslas. Jie gali "sprogti" ne tik protesto akcijomis, bet ir bankrotais, kurie smarkiai papildys bedarbių gretas. Viso to pasekmė - didėjanti šešėlinė ekonomika, blogėjanti kriminogeninė padėtis, didėjantys kontrabandos mastai.

Svarbiausia, ką dabar turėtų padaryti valdžia - paruoši aiškius poįstatyminius aktus, kurie būtų labai išsamiai aptarti su visomis asocijuotomis struktūromis. Taip pat labai aiškiai turi būti nurodyta, kuriam laikotarpiui didinami mokesčiai, kiek laiko verslas turės susiveržti diržus. Dirbti žinant vien tik tai, kad "PVM, pelno ir kiti mokesčiai padidinti laikinai" - neįmanoma.

Taip pat būtina kuo greičiau parengti verslo skatinimo programas, išspręsti jo kreditavimo klausimus. Jei šios programos bus ruošiamos tokiais tempais, kaip dabar, labai greitai gali nebelikti ko skatinti.

Tarp būtinų valdžios darbų turi būti ir užsienio investicijų skatinimas. Pelno, dividendų apmokestinimas, mokesčių didinimas ir socialinio draudimo mokesčio lubų nebuvimas smarkiai pablogina šalies patrauklumą užsienio investuotojų akyse. Tokiu metu jau reikia kalbėti ne tik apie naujų investicijų pritraukimą, o apie esamų investuotojų išėjimą. Jau netrūksta atvejų, kai verslas iš Airijos ir kitų šalių perkeliamas pas kaimynus, o ne pas mus.

Šiuo metu stringa atsiskaitymai ne tik tarp privačių struktūrų. Valstybė yra skolinga verslui apie milijardą litų. O jei verslininkas bent dieną pavėluoja sumokėti kokius nors mokesčius - iškart areštuojamos jo sąskaitos arba reikiama suma iš jų nurašoma be jokio perspėjimo. Valstybė turi būti patikimiausias užsakovas, kartu demonstruojantis pagarbą verslui, sunkmečiu lanksčiai žiūrintis į mokesčių surinkimo klausimus, o ne propaguojantis žiaurias akcijas.

Socialinių mokslų dr. Antanas BOSAS