Nėra žmonių, norinčių būti ligoniais.

Liepos 9 d. jūsų laikraštyje buvo išspausdintas Jūratės Mazajevos straipsnis "Maisto papildai - mirties nuosprendis pacientams, turintiems nesveikus inkstus". Jame rašoma labai aktualiomis temomis apie donorystę, organų transplantaciją ir ypač akcentuojamos sergančiųjų inkstų ligomis problemos. Tačiau šis straipsnis sukėlė ir labai prieštaringų minčių. Tiesiog pribloškė daktaro Vaclovo Vainausko požiūris į maisto papildus. Pateiktas tragiškas faktas apie jauno žmogaus mirtį... Bet ar tai leidžia medikui būti tokiam kategoriškam? Juolab kad net neįvardijama firma, konkretūs papildai.
Aš - ne medikė ir neturiu jokios teisės gilintis į minimo žmogaus gydymo eigą ir netikėtos mirties aplinkybes. Nors gal būtų gerai, kad tie, kieno tai kompetencijoje, pasigilintų. Labai jau norima kažką apkaltinti. Kodėl? Vis mąsčiau, ar turiu moralinę teisę atsiliepti į tai, ką perskaičiau. Žinau, kad sulauksiu prieštaravimų, ypač iš medikų pusės. Tačiau noriu pakviesti ir kitus pratęsti šią diskusiją.
Apie trisdešimt metų buvau nuolatinė Klaipėdos medikų pacientė. Paskaičiavau, kad mane reanimavo, operavo, gydė, konsultavo daugiau kaip 60 gydytojų. Kai kuriems iš jų aš esu ir būsiu labai dėkinga už tai, kad mane išgelbėjo, nuoširdžiai gydė. Pastaruosius du dešimtmečius aš jau buvau įpratusi, kad be medikamentų ir medikų negaliu ir negalėsiu gyventi. Manau, kad yra nemažai taip galvojančių ir taip nuteiktų žmonių. Įsivaizduokit, kaip "linksma": namuose atskira vaistų spintelė, mašinoje - vaistų krepšys, rankinėje - specialus dėklas, kad tik po ranka būtų, jei staiga sutriktų kraujospūdis, sunegaluotų širdelė ar pasunkėtų kvėpavimas. Po kiekvieno gydymosi dažniausiai išgirsdavau: "Po mėnesiuko pasirodykit, padarysim tyrimą, pažiūrėsim tą ar aną organą... O ir vaistukai baigsis, gal pakeisim kitais" ir t.t. Kažin ar gali sveikas žmogus suprasti, ką jauti prieš narkozės "porciją", laukdamas operacijos, ar leidžiant specialius vaistus prieš vieną ar kitą tyrimą, prieš "japonkės" rijimą... Netikiu, tikrai netikiu, kad yra žmonių, norinčių būti ligoniais. Aš tokia nebuvau.
Taigi, kai per vienerius metus teko tris kartus gydytis plaučių uždegimą, iškentėti tris akmenligės priepuolius, kai pagaliau buvo pašalinta tulžies pūslė, man pasiūlė susipažinti ir pradėti vartoti maisto papildus. Prarasti lyg ir nebuvo ko, be to, suintrigavo tai, kad maisto papildus pasiūlė ne medikas, o pažįstama liaudies meistrė. Nuėjau į informacinį renginį, ten sutikau pažįstamą gydytoją, kuris patikino taip pat atėjęs susipažinti su nauja informacija. Aš dėkinga likimui ir sau, kad panorau išgirsti šią informaciją. Pradėjau gilintis, skaityti, klausytis, lyginti. Vis sakydavau apie tai mane gydžiusiems medikams. Deja, dažniausiai iš jų išgirsdavau: "Dabar tiek daug visokių naujovių", "Visokios firmos visko siūlo", "Žiūrėk - turiu visą krūvą visokios literatūros, informacinių lapelių, ar įmanoma viską perskaityti...", "Kai nurodys skirti - skirsiu", "Jei neturi kur pinigų dėti - gerk..." ir t.t. Nebeliko nieko kito, kaip pačiai domėtis. Ėjau į įvairių firmų pristatymus, vykau į medikams skirtus renginius, skaičiau specialią literatūrą šia tema. Tuo pat metu aš jau vartojau pasirinktos "Vision" kompanijos, kurios veikla Lietuvoje legali, maisto papildus. Beveik trejus metus aš, mano šeima, nemažai giminaičių ir pažįstami vartojame šiuos preparatus. Aš nebegeriu jokių cheminių medikamentų ir jau antri metai nebesigydau jokių ligų. Be abejo, tai nereiškia, kad aš jau nebeturiu daugiau kaip 20 metų gydytų chroniškų ligų, bet tie likę simptomai manęs nebevargina, aš esu darbinga. Svarbiausia - išmokau pati padėti savo organizmui. Per tą laiką labai aiškiai suvokiau, kad Jums, gerbiamieji daktarai, svarbiau ir maloniau gydyti, bet ne padėti, kad aš būčiau sveika.
Todėl ir nenoriu sutikti su daktaru V. Vainausku. Žinau, ką reiškia dializė ir gyvenimas šių procedūrų dėka... Aš tik noriu Jūsų, daktare, paklausti, ar esate gerai susipažinęs su tuo, ką teigiate? Žinau, kad apie maisto papildus Lietuvoje būsimiems medikams mokymo įstaigose nebuvo, atrodo, ir dabar dar nėra jokių studijų. Seminarų, stažuočių šiuo klausimu - taip pat ne per daugiausiai.
Manau, kad straipsnis, sukėlęs norą išsakyti savo nuomonę, ir šie mano pasamprotavimai paskatins žmones daugiau kalbėti apie ligų profilaktiką, gydymo kokybę. Tame pačiame straipsnyje yra pažymėta, jog daugiau nei 70 proc. visų dializuojamų ligonių inkstų nepakankamumas yra įgytas, o ne įgimtas: "Inkstai pažeidžiami dėl persirgtų ir iki galo neišgydytų infekcinių ligų: pūlingos anginos, ausų uždegimo ir t.t. Inkstams taip pat kenkia peršalimai bei organizmo imuninės sistemos susilpnėjimai". Gal apie tai verta šaukti, o ne mėginti atbaidyti žmones vartoti maisto papildus, kurie kaip niekas kitas padeda stiprinti imuninę sistemą, gydyti ligas. Visas pasaulis tai jau seniai suprato, o mums nori įteigti, kad "maisto papildai - mirties nuosprendis"...