"O kas apgins socialinius darbuotojus?".

Apie Socialinės paramos centrą daug rašoma ir kalbama, nes daugeliui mūsų miesto gyventojų mes esame reikalingi.
Tačiau šį kartą aš paliesiu tik vieną temą, apie kurią niekas nerašo ir nekalba - niekam neįdomu, kaip mums, šio centro darbuotojams, sekasi.
Mes dažnai diskutuojame, kaip apsiginti, kaip išsisukti iš keblios situacijos, kaip nuraminti neteisų, piktą ar kartais net įtūžusį klientą. Tikrai svarstome ir galvojame - o kas apgins mus, darbuotojus.
Dauguma klientų yra mandagūs, taktiški ir malonūs. Ne vienas jų padėkoja už suteiktą vieną ar kitą paslaugą ir malonų aptarnavimą.
Tačiau turbūt nebūna tokios dienos, kad kuri nors iš dviejų mūsų centro filialų darbuotojų nebūtų įžeista, išplūsta ar netgi "apmėtyta" visais įmanomais prakeikimais.
Centre dirba vien moterys, bet gąsdinimai - visai ne moteriški. Pavyzdžiui, išsitraukia koks pilietis peilį ir sako, kad jam nieko nereiškia susidoroti su kuria nors iš mūsų. Arba grasina palauksiantis vakare už kampo.
Padėdami žmonėms, mes stengiamės išnaudoti visas galimybes, kurios yra leidžiamos pagal įstatymus bei kitus norminius aktus. Mūsų centras įstatymų neleidžia, todėl nereikia galvoti, kad mes viską galime.
Mes - įstatymų vykdytojai. Todėl būtų malonu, kad gerbiami klientai suprastų ir mus. Mes dirbame atsakingą ir sunkų darbą. Manome, kad jūs tai matote patys. Galima netgi ir pasidžiaugti: pašalpos nevėluoja, išmokamos kiekvieną mėnesį tuo pačiu laiku.
Tikriausiai visi žino, kad taip, deja, yra ne visuose miestuose. Todėl mūsų klientui tereikia tik laiku ateiti ir susitvarkyti dokumentus.
Paminėsiu vieną spalio 23 dienos įvykį, kuris ir paskatino parašyti šį rašinį.
Į Laukininkų filialą kreipėsi E.T., auginanti mokyklinio amžiaus vaiką invalidą, gyvenusi Taikos prospekte, bet šiuo metu pakeitusi adresą.
Moteris paklausė, kodėl negavo pašalpų už rugsėjo mėnesį. Paaiškinome, kad ji turėjo atnešti pažymą iš vaiko mokymo įstaigos, nes būtina žinoti, kur vaikas mokosi ir ar yra valstybės išlaikomas. Jeigu vaikas išlaikomas valstybės, pašalpos nemokamos.
Kitą dieną pažymą E.T. jau turėjo, bet kodėl atėjo į mūsų kabinetą - neaišku. Mes su kolege paaiškinome, kad ji turi kreiptis į kitą kabinetą, nes nei pagal seną, nei pagal naują adresą jos aptarnauti mums nepriklauso. Ją turi aptarnauti kiti specialistai kitame kabinete - tai ir buvo padaryta.
Moteris jauna ir, manome, skaityti moka. Ant visų kabinetų durų kabo adresų sąrašai bei informacija, į kurį kabinetą turi kreiptis tam tikroje miesto vietoje gyvenantys piliečiai.
Tačiau minėta ponia pasielgė įžūliai, išvadino mus tinginėmis ir išėjo, kur jai ir priklausė eiti.
Klientai, kurie šiuo metu pas mus lankosi, mato, kiek mes turime darbo ir kokius žmonių srautus aptarnaujame. Mums pačioms labai sunku dirbti, kai už durų eilė. Pasitaiko, kad vienaip ar kitaip pasielgęs klientas supranta buvęs neteisus ir kitą kartą atėjęs atsiprašo. Tą turėtų padaryti ir minėta ponia.
Galiu paminėti, kad specialistai centre dirba jau po 5-10 ir net daugiau metų, ir tikrai išmano savo darbą. Todėl neišliekime savo pykčio, nevilties ar įtūžio ant visai nekaltų žmonių. Pasistenkite jūs, mieli klientai, o mes savo ruožtu taip pat stengsimės.
Manau, kad šiai publikacijai darbuotojų parašų nereikia, nes visų jų nuomonė tokia pati.