Savaitės komentaras
Daugiau nei už pusę milijono litų savo vadovaujamos įmonės akcijų nusipirkęs "Lietuvos eneregijos" vadovas Rymantas Juozaitis dedasi nesuprantąs, kodėl šis jo žingsnis visuomenės buvo įvertintas, švelniai tariant, prieštaringai. Juolab jam dar labiau neaiškus prezidento Valdo Adamkaus pasiūlymas atsistatydinti iš užimamų pareigų.
"Lietuvos energijos" vadovas akcijas įsigijo likus maždaug dešimčiai dienų iki žiniasklaidoje pasirodant tarptautinės audito bendrovės KPMG atlikto trijų po "nacionalinio energetikos investuotojo" stogu buriamų bendrovių ("Lietuvos energijos", "Rytų skirtomųjų tinklų" VST) turto vertinimo neoficialiai versijai.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie R. Juozaičio sandorį biržoje, "Lietuvos energijos" akcijų kaina pakilo apie 7,5 proc. Tad klausiama, ar "Lietuvos energijos" vadovas nepasinaudojo viešai neprieinama informacija. Be to, abejojama, ar bendrovės akcijos biržoje būtų šovusios aukštyn, jeigu už pusę milijono jų būtų pirkęs šiaip koks nors Vardenis Pavardenis. Šia proga taip pat prisimenama, kad "AB "Lietuvos energija" - svarbiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, atliekanti elektros energijos perdavimo (110-330 kV įtampos) tinklo savininko, sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas" (citata iš oficialios "Lietuvos energijos" svetainės), taigi - kai kurias monopolines misijas.
R. Juozaitis šią savaitę dalija gausius interviu Lietuvos bei užsienio žiniasklaidai ir pasakoja, jog įsigyti "Lietuvos energijos" akcijų jį paskatino "tikėjimas įmonės ateitimi", "noras padaryti investiciją 10-mečiui į priekį": "Pats pirkimo laikas galbūt diskutuotinas, tačiau įstatymų bazė nėra pažeista. Moralinę klaidą galėsime įvertinti po kažkurio laiko. Aš dabar morališkai nesijaučiu kaltas", - teigė R. Juozaitis.
Citatos velniškai primena Adolfo Šleževičiaus ir Algirdo Brazausko Lietuvos ūkiniuose-politiniuose santykiuose įvestas atsakomybės vertinimo kategorijas, tačiau, matyt, teks palaukti, kol incidentą išsiaiškins Vertybinių popierių komisija (VPK) arba lapkričio 27-ąją susirinksiantys "Lietuvos energijos" akcininkai (96,59 proc. akcijų valdo Ūkio ministerija), kurie rinks naują bendrovės stebėtojų tarybą ir formuos naująją valdybą.
R. Juozaitis gali apsiputojęs vartyti baudžiamuosius kodeksus ir įrodinėti, kad jokiam įstatymui nėra nusižengęs, be to, arogantiškai siūlyti visuomenei įvairias moralines nuostatas susikišti į vieną vietą. Visgi yra dar bent viena labai rimta priežastis, dėl kurios "Lietuvos energijos" vadovas turėtų parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Tai - "trigalvio slibino" arba "nacionalinio energetikos investuotojo" kūrimas. Šis procesas net be R. Juozaičio sandorių biržoje turi skaidrumo problemų.
Net jeigu "Lietuvos energijos" vadovas tiki šviesia savo bendrovės ateitimi, o dar labiau - šviesiu viso šalies energetikos ūkio rytojumi, būsimajai "trigalvio slibino" reputacijai, taigi ir sveikatai būtų geriau, jeigu R. Juozaitis valstybės kontroliuojamos monopolijos šefo karjerą savo ar ne savo noru iškeistų į kokią kitą. Tarkime, į profesionalaus biržos investuotojo. Juolab kad jis prisipažįsta savo šeimos pinigines lėšas sėkmingai investuojantis Rytų Europoje, Vietname, Singapūre ir Honkonge, o tik Lietuvoje "turįs dėl to problemėlių". Iš principo būtų įdomu pamatyti, koks likimas lauktų valstybės kontroliuojamos energijos monopolininkės vadovo kur nors Singapūre ar Vietname, jei šis sumanytų įsigyti bendrovės akcijų likus dešimčiai dienų iki turto vertinimo ataskaitos paskelbimo.
Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad R. Juozaičio poelgis pagal savo svarbą yra kur nors "nioliktoje" vietoje, jį palyginus su kur kas didesnėmis problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos valdžia kurdama nacionalinę energetikos bendrovę ir naujos branduolinės elektrinės projektą. Sunkiai sekasi tartis su Lenkijos partneriais dėl energijos tilto tiesimo. Estai net oficialiai sunkiai slepia senkančią kantrybę, o žiniasklaidoje išsijuosę kritikuoja Lietuvą, nesugebančią partneriams pateikti esminių projekto parametrų.
Šią savaitę teko neoficialiai kalbėtis su vienu Estijos pareigūnu, kurio klausiau, ką iš tikrųjų reiškia estų laikraštyje "Eesti Paevaleht" pasirodę prezidentui Tomui Henrikui Ilvesui priskiriami žodžiai, neva "Baltijos šalių bendradarbiavimas statant naująją atominę elektrinę yra žodžiai, neturintys turinio". Gavau neoficialų atsakymą, jog Taline kyla įspūdis, jog naujojo reaktoriaus Ignalinoje projektas labiau panašus ne į klasikinės ekonomikos, o į klasikinio "biurslo" pavyzdį. Taip išversčiau man iki šiol negirdėtą anglišką naujadarą "burness", sukurptą iš dviejų angliškų žodžių "bureaucracy" (biurokratija) ir "business" (verslas). Kitaip tariant - biurokratų ar politikų sugalvotą verslą, kuris labiau atitinka jų asmeninius interesus nei verslo dėsnius ar visuomenės poreikius.
Atrodo, kad šiuo požiūriu "Lietuvos energijos" vadovo sandorio aplinkybės "biurslo" kriterijus taip pat atitinka. Kažkas laukia palankios situacijos ir išskirtinės informacijos apie akcijų rinką, kažkas - grandiozinių statybos kontraktų, kažkas - išskirtinės padėties būsimojoje energetikos rinkoje, o kažkas - tiesiog pasipelnymo šaltinio ar politinio kapitalo.
Iš tikrųjų nieko konkretaus apie energetikos projekto galutines pasekmes nežino tik užsienio partneriai (blogiausiu atveju jie galės projekte nedalyvauti) ir Lietuvos vartotojai, kurie galų gale "tautinio slibino" pagamintą energiją privalės solidariai pirkti.
Būsimajai "trigalvio slibino" reputacijai būtų geriau, jeigu R. Juozaitis valstybės kontroliuojamos monopolijos šefo karjerą iškeistų į kokią kitą, tarkime, - į profesionalaus biržos investuotojo
Rytas STASELIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą