Vienas lietuviškos biotechnologijų pramonės tėvų – prof. dr. Vladas Algirdas Bumelis - gali didžiuotis įgyvendinęs dar vieną savo svajonę. Penktadienį jo vadovaujama UAB „Biotechpharma“ užbaigė ir pristatė naują biofarmacinių preparatų kūrimo laboratoriją užbaigusi kovo mėnesį pradėtas statybas naujame biotechnologinių tyrimų centre. „Biotechpharmos“ klientai – daugiausia įvairaus dydžio Vakarų Europos ir JAV farmacijos bendrovės – Lietuvoje nuo šiol galės užsakyti norimus tyrimus ir baltymų gamybos paslaugas. Jau prieš metus „Biotechpharma“ skelbė pasirašiusi apie 11 mln. EUR vertės preliminarių susitarimų ir ketinimų protokolų iki 2015 m., tai suma, viršijanti didesnę pusę investicijų į bendrovės tyrimų centrą ir laboratoriją. Įmonė planuoja, kad vėliausiai kitų metų pradžioje visu pajėgumu pradės dirbti mūsų regione unikalus visas bendrovės biotechnologinės farmacijos kompleksas.
Šiandien p. Bumelis - žmogus, kuriam paspausti ranką taikosi absoliuti dauguma Lietuvos politikų, šiais laikais itin dažnai kalbančių apie tai, kad biotechnologijos yra šviesi šalies ateitis. Šiais laikais žiniasklaidos dažnai kalbinamas profesorius (šiemet „Verslo žinių“ išrinktas geriausiu įmonės vadovu), regis, nesiškai neturi blogų prisiminimų. Nors dar prieš ketverius-penkerius metus Lietuvoje nedaug kas būtų nustebęs, jeigu p. Bumelis būtų susirinkęs daiktus, pasitraukęs iš Lietuvos ir šiandien dirbtų kur nors Europoje, Prietryčių Azijoje, Izraelyje ar Amerikoje.
Kaip šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje tuo metu farmacijos pramonės kompanijai „Sicor Biotech“ vadovavęs prof. Bumelis išgyveno tikrą pragarą, šiandien jis nepasakoja. Nors į karą prieš „Sicor Biotech“ sukurtą preparatą „Grasalva“ stojo mažiausiai viena Lietuvos politinė partija, kelios valstybės institucijos, kai kurie mūsų diplomatai, Europos Komisija ir net JAV vyriausybė.
Formalioji nuo pat preparato pasirodymo rinkoje prasidėjusių atakų prieš „Grasalvą“ Lietuvoje ir ES priežastis (vaistas buvo užregistruotas dar ir Bulgarijoje, Rusijoje, Uzbekistane, Ukrainoje ir Moldovoje) – tariamai neatliktos visos ES vaistų rinkoje būtinos procedūros. Tautinė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pareikalavo išbraukti medikamentą iš vaistų registro, dėl tariamai ES reikalavimų neatitinkančių (kitu atveju – trūkstamų) klinikinių tyrimų. 2006-ųjų pradžioje šio vaisto registracija buvo sustabdyta apie tai net neinformavus kompanijos-gamintojos.
„Grasalvos“ problema iš tikrųjų buvo labai paprasta. Rinkoje atsiradęs lietuviškas medikamentas kainavo 220 Lt ir buvo įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tuo metu, kai rinkoje dominavo perpus brangiau kainuojantys amerikietiški vaistai. Į kovą už JAV bendrovės interesą stojo ES komisaras Guentheris Verheugenas, visas EK Įmonių ir pramonės generalinio direktoratas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Vašingtone Vygaudas Ušackas, Darbo partijai atstovavęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, jo bendrapartietė Seimo narė Ramunė Visockytė (rašiusi skundus dėl medikamento net Europos Komisijai), VVKT vadovai Mindaugas Plieskis (vėliau dirbęs sveikatos reikalų atašė Lietuvos atstovybėje prie ES ir baigęs ten karjerą su įtarimų dėl nesąžiningo valstybės pinigų naudojimo šleifu) ir Rimas Jankūnas (o šitas bendrovei rašė elektroninius laiškus, siūlydamas „susitarti abiems pusėms priimtinu būdu“), pas gamintojus siundę net Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus.
Nors viskas pamažu užsimiršta, tačiau šiais laikais labai knieti prisiminti anų laikų „herojus“, kuriems nedaug trūko, kad „Sicor Biotech“ verslas būtų sužlugdytas, o jos įkūrėjas paleistas „po svietą“ ne tik be pinigų, bet ir be reputacijos. Nes tuo metu kai kurie iš aukščiau išvardintų pareigūnų viešojoje erdvėje laidė neslepiamas užuominas, esą „Sicor Biotech“ savo preparatais galbūt net žudo ligonius. Tąsyk kompanija „Grasalvą“ turėjo pašalinti iš rinkos, tačiau tuojau pat pasiūlė preparatą kitu pavadinimu – „Tevagrastim“, kuris nuo to laiko užkariauja vis naujas rinkas.
Š. m. birželį prof. Bumelis pasitraukė iš kompanijos „Sicor Biotech“ vadovo pareigų, ir teigė norįs pasišvęsti mokslo tyrimų veiklai. Tose pareigose tik simboliškai nesulaukęs šios savaitės, kada tevagrastimą – pirmąjį Lietuvoje sukurtą ir gaminamą vaistą užregistravo JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA). Prieš tai medikamentą pripažino Europos Sąjungoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Izraelyje, Australijoje, Brazilijoje, Čilėje, Honkonge, Kroatijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje. „Sicor Biotech“ / TEVA netrukus pradės naujos multifunkcinės vaistinių preparatų gamyklos statybas Vilniuje. Planuojama, kad gamykla bus užbaigta vos per 1,5 metų iki 2013 m. pabaigos. Šiam projektui įgyvendinti pritraukta beveik 78 mln. litų užsienio investicijų.
Iš naujo perskaičius apie tokią patirtį, tvinksi klausimas: ar iš tikrųjų esame tokia keista visuomenė, kad ieškodamas kelių į sėkmę verslas pas mus neišvengiamai turi pergyventi išbandymus valdiška ugnimi. Ar matėte penktadienį TV reportažus, kur tuntai rinkimams besiruošiančių politikų ir reikšmingų valstybės valdininkų stovėjo eilėje prie prof. Bumelio rankos?
Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą