Savivaldybių asociacija tampa galinga jėga
Gegužės 30 d. dalyvavau Vilniuje vykusiame 9-ajame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime. Šiandien LSA vienija visas 60 šalies savivaldybių. Tai išties konstruktyviai dirbanti ir galinga jėga, atstovaujanti savivaldybių interesams tiek Vyriausybėje, tiek LR Seime. Su LSA skaitosi ir šalies vadovai, ir ministerijos, į jos balsą visada atsižvelgiama. Faktas, jog suvažiavimo darbe dalyvavo Seimo pirmininkas, premjeras, liudija LSA einant teisingu keliu.
Suvažiavime, be einamųjų klausimų, buvo išklausyta buvusio LSA pirmininko Bronio Ropės ataskaita, išrinktas naujas asociacijos prezidentas. Juo tapo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Savivaldybės nori daugiau savarankiškumo
Taip jau susiklostė, kad pirmadienį vėl teko važiuoti į Vilnių. Kartu su kitais LSA valdybos nariais buvau pakviestas pas Respublikos prezidentą Rolandą Paksą. Vėlgi kalbėjomės savivaldybių klausimais. Šiuo metu yra rengiamas merų susitikimas su prezidentu ir premjeru. Tai dar kartą parodo, kad savivaldybės išties nestokoja aukščiausių šalies vadovų dėmesio.
Su prezidentu kalbėjomės apie vietinių mokesčių įvedimą, taip pat aptarėme itin visiems aktualų lėšų savivaldybių keliams ir gatvėms remontuoti paskirstymo principų klausimą. Galbūt pas mus, Klaipėdoje, pastaroji problema ir nėra labai aštri, tačiau tai, kad didžioji šių pinigų dalis pastaruoju metu atitenka Vilniui, daugelio savivaldybių netenkina.
Kalbėjomės ir kitu labai svarbiu klausimu - dėl teisės suteikimo savivaldybėms laisvai disponuoti žeme. Aptarėme ir naująją Vietos savivaldos įstatymą. Ilgiausiai diskutuota dėl tiesioginių merų rinkimų.
Daug dėmesio susitikime buvo skirta ir savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos tobulinimui. Šiuo klausimu Klaipėdos savivaldybė pateikė ir savo pasiūlymus, kurių svarbiausi būtų šie: suteikti savivaldybėms teisę pačioms rinkti ir administruoti nemokestines pajamas, numatant galimybę jas išieškoti ne ginčo tvarka; spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybėms, kad šios galėtų pasirašyti jų žemės nuomos sutartis; suteikti savivaldybėms teisę savo teritorijose nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus ir perduoti šio mokesčio administravimą; suteikti savivaldybėms teisę pačioms prognozuoti biudžeto pajamas, o tuo atveju, jei pajamų prognozę ir toliau nustatys Finansų ministerija, numatyti, kaip bus kompensuojamos negautos pajamos; savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio turi būti formuojamos ne pagal tai, kur asmuo gyvena, o pagal tai, kur jis šias pajamas gauna. Tokiu atveju savivaldybės būtų labiau suinteresuotos skatinti naujų darbo vietų steigimą.
Klaipėdos savivaldybė nepritarė LSA pasiūlymui visą gyventojų pajamų mokestį pervesti į valstybės biudžetą, o iš jo savivaldybėms skirti dotacijas. Mūsų manymu, tokiu būdu būtų didinama centrinė valdžios įtaka, o tai taip pat neskatintų savivaldybių remti darbo vietų kūrimą, siekti pritraukti naujų investicijų.
Rengiama KLR privatizavimo programa
Praėjusią savaitę posėdžiavo AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kurios 70 proc. akcijų šiandien valdo Valstybės turto fondas, naujosios valdybos posėdis. Jame buvo patvirtintas valdybos darbo reglamentas, išklausyta įmonės vadovo Naglio Puteikio ataskaita apie KLR veiklos per pirmą metų ketvirtį rezultatus.
O ketvirtadienį apskrities viršininko administracijoje vyko kitas gan įdomus premjero potvarkiu įsteigtos komisijos dėl darbo grupės sudarymo posėdis. Ši darbo grupė sudaryta tam, kad iki 2003 m. liepos 15 d. parengtų ir pateiktų Vyriausybei pasiūlymus dėl KLR privatizavimo sąlygų.
Komisija labai marga, bet galbūt tai tik į gera - kuo daugiau žmonių, tuo daugiau nuomonių, tuo didesnė galimybė rasti teisingus sprendimus. Klaipėdos savivaldybei atstovauja mano pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis.
Dar kovo mėnesį mes raštu LR Vyriausybei ir Valstybės turto fondui išdėstėme savo poziciją įmonės privatizavimo klausimu. Šio rašto esmė - prašymas neskubėti.
Vienas iš pagrindinių mūsų pageidavimų - iki privatizavimo programos paskelbimo nugriauti menkaverčius statinius. Mūsų nuomone, šie statiniai negali būti privatizuoti kartu su kitu įmonės turtu. Priešingu atveju dėl jų nugriovimo gali kilti komplikacijų, be to, tikėtina, kad naujasis savininkas ims reikalauti kompensacijos už prarastą turtą.
Dar vienas prašymas - pilies fosą ir paveldo objektą - pasukamąjį tiltelį perduoti eksploatuoti Klaipėdos savivaldybei.
Kitas ne mažiau svarbus uždavinys - nustatyti tokį privatizavimo būdą ir sąlygas, kurie maksimaliai garantuotų valstybės ir Savivaldybės tikslą piliavietės teritorijoje skatinti pramoginę ir pramoginę veiklą, plėtoti turizmą bei tinkamai reprezentuoti Lietuvą, kaip jūrinę valstybę.
Į KLR Klaipėdos savivaldybė siūlo įtraukti privatizavimo programą ir šias sąlygas: įmonės teritorijoje, vadovaujantis jau patvirtintu detaliuoju planu, formuoti komercinės paskirties sklypus, išsaugoti juose esančias kultūros vertybes, įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (P. Lindenau laivų statyklos kompleksas ir sandėlis Žvejų g. 12), o vėliau pagal galimybes pritaikyti juos kultūrinei ir pramoginei veiklai; Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksą atskirti nuo KLR teritorijos suformuojant atskirą sklypą.
Be viso to, mums šiandien nėra iki galo aiški Valstybės turto fondo pozicija dėl Vyriausybės sprendimo iki 2009 m. KLR teritorijoje visiškai nutraukti gamybinę veiklą.
Taip pat mes pageidautume, kad visi naujojo įmonės savininko veiksmai turėtų būti suderinti ir vykdomi pagal 2002 m. Klaipėdos miesto valdybos patvirtintą šios teritorijos detaliojo plano sprendinius.
Po 2009 m. mes šioje teritorijoje norėtume matyti mažųjų laivų, jachtų uostelį, muziejus, kultūros ir pramogų objektus, kruizinių laivų terminalą ir pan.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą