Mirtinai sušalus keliems benamiams, iškilo aikštėn, kiek daug Lietuvoje žmonių neturi nuolatinės pastogės. Klaipėda - ne išimtis. Ir valdžios kabinetuose kalbama, jog yra apie 2-3 tūkstančius benamių. Fakto konstatavimas - svarbus žingsnis. Norint išspręsti problemą, kitas logiškas žingsnis būtų pažvelgti į priežastis, tačiau, sprendžiant pagal orus, žiema tam laiko nepalieka ir grasina naujomis aukomis. "Vakarų ekspresas" kalbėjosi su miestelėnais - kokia jų pozicija gausėjančios benamių armijos atžvilgiu?
Rima:
- Žmonės neturi darbo. Dėl to tiek daug benamių. Man asmeniškai jų gaila. Pati vedžioju vakarais šunelį ir matau, kaip po šiukšlynus toksai senukas nuolat rausiasi. Negirtas rausiasi, vadinasi, nėra dar degradavęs. Iš gero gyvenimo žmogus tikrai nesiraus. Man atrodo, mes patys kalti, kad žmonės iki to nusirito. Galbūt kokiu momentu nepatarėm, nepasiūlėm, neištiesėm pagalbos rankos šalia esančiam. To galėjo užtekti - nusiritama labai greitai. Juk nėra nė vieno žmogaus, kuris norėtų benamio gyvenimo. Ką daryti? Pirmiausia - kurti daugiau darbo vietų. Surasti tokią vietą, kur ir tie visiškai degradavę, nebegalintys atsitiesti, būtų apnakvindinti, galėtų šiek tiek užsidirbti maistui.
Lina:
- Benamių sparčiai daugėja. Tik gailestį jaučiu pamačiusi, kaip po šiukšlynus "knisasi". Atliekamą maistą atiduodu, net pašaukiu pro langą. Čia yra valstybės apsileidimas. Pražiūrėta, kai pradėjo mėtyti iš butų. Lemia ir bedarbystė. Ką dabar daryti? Labai daug ką pražiopsojome. Turiu Danijoje dirbantį draugą - ten, pasakojo, tokių valkatų nėra. Jie apgyvendinti į vagonėlius panašiuose būstuose, už juos apmoka, gauna bedarbio pašalpą, pavalgyti. Ne taip, sako, kaip pas mus, eini po šešių, ištiesi kokį duonos gabaliuką, jie dėkoja. Ačiū, ačiū, pone, šaukia. Be abejo, yra tarp jų geriančių, nenorinčių dirbti. Bet, jeigu žmogus badavo, neturėjo iš ko už butą sumokėti, buvo metamas iš buto, argi kaltas? Buvom ir mes patekę į situaciją, kai ilgai gyvenom be darbo, turėjom skolų, nežinojom, kaip išbristi. Mokesčius iki 1997 m. gruodžio buvo žadėjusi padenginėti savivaldybė, nepadenginėja. Padarė keltus nemokamus. Geriau padėtų žmonėms išgyventi. Paramos jokios negausi iš niekur. Tik savo jėgom. Dėl to ruošiamės važiuoti į užsienį dirbti, gyventi, gal būt, pasilikti.
Vladimiras:
- Benamiais būtinai turi pasirūpinti valstybė. Tik valstybė. Nesvarbu, kad tai būtų ir iš mūsų kišenės. Visais laikais kiekviena šalis, jos žmonės pirmiausia privalo pasirūpinti vaikais, seneliais ir vargšais benamiais. Kad gatvėje jų nebūtų, tuo labiau žiemą, per šalčius. Juk žūva. Mes, tai yra valstybė ir jos valdžia, jiems - abejingi.
Stasys:
- Man gaila žmogaus, kuris neturi užsimokėti už maistą, neturi pastogės. Paaukoju kartais, bet ne pijokui, o žmogui, kuriam, matau, iš tikrųjų blogai. Tokių labai daug. Manau, kad valdžia būtinai turėtų benamiais pasirūpinti - negalima, kad Lietuvoje žmonės būtų taip apleisti. Iš kur tam pinigų paimti? Valdžia turi rūpintis - kam ji reikalinga? Yra, kas pinigų turi per daug. Aš siūlyčiau, pavyzdžiui, Seimo nariams ar kitiems valdininkams nuimti visokias privilegijas - jie ir taip pinigų turi, yra, kraunasi milijonus, žinot patys. Netiesiogiai tų pačių vargšų sąskaita. Pavalgęs alkano neužjaučia. Valdžia turi galvoti ir surasti išeitį.
Vitalija:
- Problema labai skaudi. Kiekvieną kartą pamačius tokį žmogų labai suskausta širdį ir yra labai liūdna. Socialinė parama pas mus labai bloga. Per staiga įvyko perėjimas, labai daug žmonių į dugną nuvarė rinkos ekonomika. Nebuvo pasirūpinta tais, kurie staiga prarado darbus, butus. Dažniausia tai yra vyrai, ar jie mėgo išgerti, ar buvo nelabai geri darbininkai, kvalifikacijos ar išsimokslinimo trūko - tokiems žmonėms sunku šiais laikais, būtent jie atsidūrė dugne. Nuo sąmoningumo labai daug kas priklauso - turi pats už save kovoti, turi pats stengtis. Vyresniems žmonėms taip pat labai sunku. Būtų labai skaudu, jeigu jaunimas atsidurtų tokioje padėtyje. Kiekvienoje valstybėje gal yra žmonių prie konteinerių, bet ten galbūt - laisvas pasirinkimas. Nenorėjo mokytis, nenorėjo dirbti, bet žino, kad nors vieną kartą per dieną ateis ir turės bent lėkštę sriubos. Bent tuo, minimalia pagalba, turėtų pasirūpinti valstybė. Siūlyčiau valdžiai remti labdaros valgyklas ir daugiau nakvynės namų įsteigti. Žmonės neturėtų likti gatvėje per šaltį.
Rima:
- Mūsų laiptinėje miega vienas benamis. Anksčiau pirmajame aukšte gyvenęs, buto netekęs. Dveji metai taip. Laiptinės gyventojai nevaro, o jis sako: "Kaip tik saugau nuo vagių jus". Sutariam gerai, pašildom sriubos, išnešam pavalgyti kiekvieną rytą. Man daugiau gailestį tokie žmonės kelia. Gal kažkur per savo klaidas gyvenime kažko nesupratę, pasiklydę. Kiekvienam panašiai gali nutikti. Miesto valdžia turėtų kažką steigti, kažkaip žiūrėti, kad bent žmogiško pavidalo neprarastų jie. Laikinas pastoges parūpinti. Pinigai tam, aišku, reikalingi, bet gerai pagalvojus visuomet galima kažkokią išeitį rasti. Jie pirmiausia - žmonės. Kiekvieną žiemą kiek randa sušalusių. Baisus dalykas.
Artūras:
- Šitiek benamių - nenormalu. Tai yra visų pirma valstybės problema, kurią pirmiausia turėtų spręsti, o ne rūpintis kitomis sritimis. Kai gatvėse pilna benamių - gėda valstybei. Pirma, ką pasakysiu, problema yra užleista, o antra - ji yra išsprendžiama. Benamiams skirtos valgyklos tėra menkas įnašas, parodo, kiek mažai tekreipiama į šį sluoksnį dėmesio. Ir kuo tolyn, tuo jų daugyn. Nenormalu. Sveikai bendruomenei trukdoma augti. Einam į Europą ir daug ką darom pagal kitus. Turėkim savo nuomonę, savo įsitikinimus. Lietuva - nepriklausoma šalis ir turi pirmiausia spręsti savo problemas viduj, savo tauta, savo žmogum rūpintis. Manau, nusirista infliacijos metais. Benamius reikia integruoti į visuomenę. Kaip yra rūpinamasi kaliniais, taip turi būti rūpinamasi ir benamiais. Jais - pirmiau; ne nusikaltėliai juk. Iš ko? Iš mokesčių, tiktai. Klaipėdos regiono įnašas į šalies biudžetą - labai didelis. Regionas - gal turtingiausias visoje Lietuvoje. Gal mažiau duoti šalies biudžetui, o palikti savo problemoms. Gali būti surengta aukojimo benamiams akcija ar kažkas panašaus.
Rašyti komentarą