Tikriausiai tai būdas įrodyti šaunumą ir drąsą, kad gali ir pats išsikapanoti net ir be kablio, o ne pagauti didesnį laimikį. Manau, jie taip demonstruoja kvailumą.
Tiek valstybinės institucijos, tiek paprasti žmonės, regis, veltui stengiasi įtikinti žvejus, kad reikia saugotis. Reikia ne tik nenutolti nuo kranto, bet ir tiesiog susimąstyti apie savo paties saugumą. Turėti bent jau smaigą.
Galime gėdinti neatsargius žvejus kiek tik norime. Jiems vis tiek, rodos, rūpi tik pavojingas žvejybos azartas.
Siūloma įteisinti nuostatą, kad įlūžę ir išgelbėti drąsieji žvejai vėliau turėtų kompensuoti savo gelbėjimo išlaidas valstybei. Gal ir nebloga idėja. Tačiau vargu ar ji būtų veiksminga, nes net ir dabar ne kartą išgelbėti žvejai vis tiek vėl lipa ant ledo.
O gal, kaip liaudies išmintis sako, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas? Dabar pasikliaujama tuo, kad išgelbės valstybė. Bet drąsieji žvejai iš tiesų įrodytų savo drąsą, jei ir patys padėtų gelbėtojams - bent jau turėtų kablį įsmeigti į ledą ir ištrūkti iš eketės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą