Tada buvo pažadėta, kad europinės išmokos leis lengvai konkuruoti sudėtingoje Sąjungos rinkoje. Tačiau, kaip visada, ūkininkai buvo apgauti. Pažadėtieji dideli pinigai mūsų nepasiekė, o dar ir užgriuvo pigesnė Europos senbuvių produkcija. O ir jaunimas, taip reikalingas Tėvynėje, skina braškes ir valo žuvį užsienyje.
Keista, kad mūsų žemdirbiai vis dar turi tiek kantrybės ir santūrumo. Ne tik žemdirbiai, tiesą sakant. Visi mes, lietuviai, esame neįtikėtinai kantrūs. Lietuvai buvo pažadėta daugybė dalykų - daugiau pinigų iš Sąjungos įvairiausioms gyvenimo sferoms, plačiai atvertos rinkos, laisva konkurencija.
Tačiau pamiršta paminėti, kiek viso to reikės laukti. Lietuva nuolankiai laukia, nes susitaikėme su mintimi, kad esame maža šalis ir neturime svaraus balso derybose. Tačiau galėtume jį pakelti bent truputį, vis dėlto jau ne kartą įrodėme, kad kai norime - viską galime.
Belieka palinkėti žemdirbiams pagaliau pasiekti savo tikslą, nes kantrybė jau baigiasi visiems.
Rašyti komentarą