Vėjo jėgainės: poveikis žmogui ir gamtai

Ar vėl imsime kūrenti malkomis?

Vėjo energetika Europoje jau aktyviai yra plėtojama daugiau nei 10 metų. Danijoje vėjo jėgainės pagamina netoli 20 proc. sunaudojamos elektros energijos, o tokiose šalyse, kaip Portugalija, Ispanija ir Vokietija, - apie 10 proc.

Palyginimui, Lietuvoje vėjo energija 2008 m. sudarė tik 1,4 proc. sunaudojamos energijos.

Vėjo jėgainės ne tik pagamina švarią energija, bet ir kuria naujas darbo vietas. Europos vėjo energijos asociacijos duomenimis, Europos Sąjungos vėjo energetikos sektoriuje vien per pastaruosius penkerius metus buvo sukurta apie 60 tūkst. naujų darbo vietų.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvai yra būtina plėtoti nepriklausomus energetikos šaltinius, norint užtikrinti šalies energetinį saugumą.

Didelė reikšmė čia tenka vėjo energijai. 2007 m. Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatyta, kad iki 2010 m. Lietuvoje turėtų būti pastatytos 200 MW galios vėjo jėgainės.

Vėjo jėgainių statyba yra gana naujas reiškinys Lietuvoje ir, kaip kiekvienas naujas reiškinys, sukelia daug diskusijų ir abejonių. Nuogąstaujama, kad vėjo jėgainės skleidžia labai didelį triukšmą, infragarsą, turi didžiulį neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, paukščiams ir pan. Visa tai yra netiesa.

Vėjo energija yra viena švariausių ir mažiausiai tiek žmogui, tiek gamtai pavojingų energijos rūšių.

Girdimas garsas

Lietuvoje šiuo metu yra kilę nemažai diskusijų dėl jėgainių sukeliamo tariamai didelio triukšmo.

Taip, vėjo jėgainės kelia triukšmą - tiek grynai mechaninio, tiek aerodinaminio pobūdžio, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą.

Triukšmas stiprėja didėjant vėjo greičiui, tačiau tik iki tos ribos, kol vėjo turbinos pasiekia maksimalų pagal konstrukciją leidžiamą sparnų sukimosi greitį.

Priklausomai nuo turbinos tipo, maksimalus sukimosi greitis yra reguliuojamas pakreipiant jėgainių sparnų kampą vėjo atžvilgiu, o esant labai stipriam vėjo greičiui vėjo turbinos yra automatiškai sustabdomos, siekiant išvengti konstrukcijos pažeidimų.

Bendras girdimo triukšmo fonas (žymimas dB(A) yra matuojamas logaritminėje skalėje, todėl sumažėjus triukšmo lygiui 10 dB(A), garso slėgis susilpnėja 3,16 karto.

Pagal Lietuvoje taikomą higienos normą HN 33:2007, gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nakties metu leidžiamas maksimalus 55dB(A) garso lygis, o, pavyzdžiui, 10 m. atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB(A) arba apie 5 kartus daugiau.

Reikėtų pažymėti, kad modernių 2MW turbinų garso lygis jau 65 m atstumu atitinka šią 55 dB(A) normą!

Triukšmo šaltinių skleidžiamas garsas palyginus su vėjo jėgainėmis
Šaltinis: "Deutscher Naturschutzring" (www.wind-est-kraft.de)
Infragarsas

Kitas didžiules diskusijas sukeliantis klausimas yra infragarsas - žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra nuo 1Hz iki 20Hz (žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20Hz iki 20 000Hz).

Ausies jautrumas žemiems dažniams mažėja, taigi pagaunamas gali būti tik labai stiprus infragarsas (prie 20 Hz dažnio jis turi būti virš 70 dB).

Jo atsiradimo šaltiniai yra įvairūs - natūralūs, tokie, kaip vėjas ar jūros bangų mūša, ir techniniai, tokie, kaip oro kondicionieriai ar transporto priemonės (lengvieji automobiliai, lėktuvai).

Savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį.

Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia.

Vienų tyrimu metu, infragarsas buvo matuojamas 100-250 m nuo jėgainės nuotolyje esant labai stipriam vėjui. Šių tyrimų metu buvo nustatytas tik 70 dB(A) infragarso stiprumas.

Esant normaliam vėjui, jis buvo 50 dB(A). Tai yra 22 kartus mažiau, palyginti su infragarso stiprumu, kuris gali sukelti neigiamą poveikį.

Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas!

Jėgainių ir kitų šaltinių sukeliamas infragarsas

Šaltinis: www.wind-energie.de; "Bundesverband WindEnergie e.V."

Reikėtų taip pat pažymėti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja higienos norma HN 30:2009 "Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose". Europos Sąjunga dar nėra priėmusi direktyvos dėl infragarso, todėl vadovautasi atitinkamu Vokietijos standartu DIN 45680. Lietuvoje nustatyti ribiniai infragarso dydžiai visiškai atitinka Vokietijos standarte numatytus ribinius dydžius.

Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams.

Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršiję nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus.

Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas iš viso nėra diskusijų objektas, nes tarp ekspertų yra paplitusi vienapusė nuomonė, kad šiuolaikinės vėjo turbinos skleidžia tik mažo stiprumo infragarsą!

Poveikis paukščiams ir gyvūnams

Tiriant galimą vėjo jėgainių neigiamą poveikį laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams) ar naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad vėjo jėgainės sukelia tokį poveikį.

Anksčiau paukščių susidūrimo su vėjo jėgainėmis rizika buvo laikoma labai didele, tačiau nauji tyrinėjimai ją vertina kitaip. Šiuo metu paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertintina kaip labai maža.

Dauguma paukščių apskritai laikosi už rotoriaus zonos, kadangi jie skraido arba virš jos (pvz. keliaudami), arba po ja (pvz. perėjimo laikotarpiu). Pavojus kartais gali grėsti tik plėšriems paukščiams, kadangi jie didesniąją dalį laiko būna rotoriaus aukštyje.

Jėgainių poveikis skirtingoms paukščių rūšims yra skirtingas, tačiau nėra didelis.

Ilgai buvo manoma, kad vėjo jėgainės turi poveikį perinčių paukščių gyvensenai, kadangi šie sparnų sukeliamus šešėlius gali palaikyti kaip plėšriųjų paukščių šešėlius.

Tačiau išaiškėjo, kad vėjo jėgainės nedaro poveikio perinčių rūšių gyvensenai, nes jie išmoksta suprasti, kad sparnų šešėliai pavojaus nekelia.

Jėgainės poveikio nedaro nei miškų paukščių giesmininkų, nei nendrynuose perinčių paukščių gyvensenai.

Matomumas

Lygumose ir ant vidutinių kalnų viršūnių, kur vėjo jėgainės dėl palankių vėjo sąlygų ypač dažnai statomos Europoje, jos neretai matomos iš gana toli. Priklausomai nuo oro sąlygų, vėjo jėgainę galima pamatyti iš 15-25 km atstumo, jei jos niekas neužstoja.

Kai kada dėl išankstinio neigiamo vidinio nusiteikimo vėjo jėgainių matymas aplinkoje iš tikrųjų gali sukelti tam tikrą diskomfortą. Tuo gali būti paaiškinti ir kai kurių tyrėjų atliktų apklausų rezultatai.

Tačiau įvairūs daugelį metų Europoje atliekami tyrimai vis iš naujo parodo, kad gyventojai bei turistai vėjo jėgaines vertina palankiai. Pavyzdžiui, pagal 2003 metais Vokietijoje atliktą studiją,

73 procentai apklaustųjų nurodė, kad vėjo jėgainės, priešingai nei šiluminės elektrinės ir aukštos įtampos linijos, netrukdo.

Mažiausiai kenksmingas aplinkai šaltinis

Taigi apibendrindamas norėčiau dar kartą pabrėžti savo pritarimą vėjo jėgainių statybai Lietuvoje. Jos yra būtinos uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Jėgaines pastačius tinkamu atstumu, jos nesukelia jokio sveikatai pavojingo garso ar infragarso. Jų minimalus poveikis paukščiams ir gyvūnams buvo įrodytas daugelyje rimtų mokslinių darbų.

Tikiu, kad Lietuvoje nugalės sveikas protas, ir būsimos vėjo jėgainių statybos bus didžiulis indėlis užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą.

Konstantinas BUKELIS