„Atlantic Council“: 2021 metais pasaulio laukia dešimt grėsmių

Jungtinėms Valstijoms pandemijos įkarštyje pasitraukus iš Pasaulio sveikatos organizacijos, tarptautinėse institucijose vis smarkiau įsivyravo susiskaldymas. Jungtinės Valstijos sukėlė problemų ir kitose daugiašalėse organizacijose.

Visgi, kaip teigia „Atlantic Council“, pasitaikė ir vilties blyksnių. JAV prezidento rinkimuose viršų paėmė demokratija. Tiesa, šalies politinė sistema išlieka poliarizuota ir nefunkcionali. Ypatingų naujovių, kurioms vystytis padeda dirbtinis intelektas ir didžiųjų duomenų analizė, suklestėjimo dėka mokslininkai stebėtinai greitai įstengė sukurti vakciną nuo COVID-19.

Egzistuoja nemažai pagundų konstatuoti, kad blogiau jau nebus. Tad 2021 metais bus galima judėti tik aukštyn. Tačiau ateityje vis vien nebus išvengta netikėtų sukrėtimų, rizika nė kiek nemažės. Ekspertų grupė „Atlantic Council“ išskyrė 10 svarbiausių grėsmių, su kuriomis teks susidurti 2021-aisiais.

Dėl pernelyg lėtos vakcinacijos gilės COVID-19 krizė

Koronavirusas ir toliau kels problemų Jungtinėms Valstijoms, Europos Sąjungai ir Rusijai. Tokios viruso plitimo pasekmės kaip kelionių ar susitikimų su artimaisiais ir draugais apribojimai ir nuovargis nuo pandemijos niekur nedings ir 2021 metais.

Laukdami vakcinos ir manydami, kad jau tuoj pavyks pasiskiepyti, daugelis žmonių gali atleisti vadeles ir atsainiau žiūrėti į saugojimąsi užsikrėsti. Tačiau vakcinų paskirstymo procese gali iškilti netikėtų gamybos ir logistikos problemų, atitolinsiančių akimirką, kai bus paskiepyta pakankamai didelė gyventojų dalis.

Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos rodo, kad 42 proc. amerikiečių apskritai nenori skiepytis. Tai gali smarkiai sumažinti tikimybę iki antrosios 2021 m. pusės sustabdyti viruso plitimą. Tarptautiniai kelionių ribojimai išliks beveik visus metus. Juk vakcinos platinimas visame pasaulyje ir ypač besivystančiose valstybėse bus nelengvas. Tuo metu virusas toliau plis ir mutuos, todėl vakcinų efektyvumas veikiausiai mažės.

Tokios įvykių eigos tikimybę „Atlantic Council“ vertina kaip didenę nei vidutinę.

Joe Bideno pastangos prezidento poste bus nuslopintos

Naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno pastangos valdyti šalį susidurs su sunkumais. Per paskutiniąsias savo dienas prezidento poste Donaldas Trumpas daro viską, kas tik įmanoma, kad įpėdiniui sukeltų problemų.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas vyriausybei iš atsigavimo nuo koronaviruso fondo grąžino 455 mlrd. dolerių. D. Trumpas Kinijai grasino papildomu ginklų pardavimu Taivanui, Iranui – naujomis sankcijomis, taip pat JAV pasitraukė iš Atvirosios oro erdvės sutarties, kad dar labiau pakenktų visoms ginklų kontrolės priemonėms.

Apklausos rodo, kad maždaug 70 proc. respublikonų mano, jog pergalė rinkimuose iš D. Trumpo buvo „pavogta“, todėl J. Bideno prezidentavimas esą bus neteisėtas. Tad D. Trumpas visus artimiausius ketverius metus J. Bidenui gali būti tikra rakštis, ypač jei paskelbtų apie ketinimus vėl varžytis dėl prezidento posto.

Tokios grėsmės tikimybė yra didelė.

Dėl skolų kils eilinė pasaulinė finansų krizė

Dėl milžiniškų išlaidų, atsiradusių dėl COVID-19 sukeltos nepaprastosios situacijos, auga pasaulinė skola. Tai ypač aktualu besivystančioms šalims. Bendroji pasaulio skola 2020 m. išaugo 15 trilijonų dolerių (apie 12,2 trilijono eurų). Metų pabaigoje ji pasiekė 365 proc. pasaulinio BVP.

Dėl pandemijos pasekmių Tarptautiniam valiutos fondui teko finansiškai pagelbėti 81 pasaulio šaliai. Lyginant su 2019 m., kapitalo įplaukos į mažų pajamų valstybes sumažėjo 700 milijardų dolerių (maždaug 569 milijardais eurų).

Siekiant iki 2021-ųjų pabaigos išsimokėti skolas, besivystančioms ekonomikoms reikia septynių trilijonų dolerių (apie 5,69 trilijono eurų). Zambija tapo šeštąja valstybe, šiais metais atsidūrusia „defolto“ (finansinio įsipareigojimų nevykdymo) stadijoje. Tokie finansiniai vargai gali sukelti naują pasaulinę finansų krizę.

Grėsmės tikimybė yra vidutinė.

Vakarų ekonomikos atsigavimas taps varginančiai lėtas

Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija neseniai apkarpė savo ankstesnius 2020-ųjų vertinimus ir padidino ekonominės COVID-19 žalos lygį Jungtinėms Valstijoms ir kitoms šalims.

Beveik visas pasaulis net iki 2021-ųjų pabaigos nepasieks iki pandemijos pradžios buvusio BVP lygio. Tik viena didelė ekonomika – Kinija – vertinant 2020-ųjų situaciją pademonstruos žymų (beveik dviejų proc.) augimą. O iki metų pabaigos šis skaičius gali pasiekti netgi 10 proc.

Vakarų padėtis gali tapti dar prastesnė, jei fiskaliniai stimulai bus nepakankami. Ekonomistų nuomone, būtent tai ir buvo Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos klaida atsigaunant po 2008-ųjų finansų krizės.

Vertėtų vėlgi neužmiršti sudėtingos milijonų gyventojų finansinės perspektyvos. Šiuo metu, kai pandemija juos parklupdė, tų žmonių spausti negalima. Kitu atveju tai gali atnešti ilgalaikes politines pasekmes.

Šios grėsmės tikimybė yra didelė.

Šiaurės Korėja įklampins į krizę

Bandydamas spręsti sudėtingą Šiaurės Korėjos branduolinės programos klausimą, Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas susidurs su diplomatinėmis klaidomis, paveldėtomis iš keturių savo pirmtakų. Nepaisant trijų D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimų, Pchenjanas dabar vysto dar galingesnį branduolinį arsenalą, apimantį maždaug 20–30 bombų ir tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti Jungtines Valstijas. Šiaurės Korėja tradiciškai „pasveikina“ naujuosius Jungtinių Valstijų prezidentus naujais branduoliniais ar raketiniais bandymais.

Tad tokio įvykio reikėtų tikėtis pirmąjį J. Bideno prezidentavimo ketvirtį. Dėl šios priežasties JAV lyderis susilauks spaudimo iš žiniasklaidos ir Kongreso pusės. Iš prezidento bus reikalaujama reaguoti, o tai paskatins įtampos sustiprėjimą ir nekontroliuojama galinčios tapti krizės pradžią.

Tokios rizikos tikimybė yra didesnė nei vidutinė.

Jungtinių Valstijų ir Irano konfrontacija darysis grėsmingesnė

Įtarimai dėl Izraelio vaidmens Irano branduolinės fizikos specialisto nužudyme drauge su D. Trumpo grasinimais atsisveikinimo su postu proga įvesti naujas sankcijas Iranui gali palaidoti J. Bideno viltis atgaivinti branduolinį susitarimą su Teheranu. Irane giliai įsišaknijęs pyktis Jungtinėms Valstijoms ir Europai. Prieš birželį šalyje planuojamus rinkimus šis pyktis tik stiprėja.

Jeigu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei iki sausio 20 d. paklus visiems raginimams suduoti atsakomąjį smūgį Izraeliui, Jungtiniams Arabų Emyratams ar Saudo Arabijos naftos telkiniams, D. Trumpo administracija dar spėtų į tai sureaguoti. Pavyzdžiui, subombarduoti Natanzo branduolinį kompleksą. Tokiu atveju J. Bidenui teks užmiršti visas diplomatines viltis.

Grėsmės tikimybė yra kiek didesnė nei vidutinė.

Jungtinės Valstijos ir Kinija ims kovoti dėl Taivano

Taivanas gali tapti ta vieta, kurioje Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykius kaustanti įtampa pasieks apogėjų. Per pastaruosius metus buvo galima pastebėti neigiamą tendenciją. Kiekvienąkart, kai Vašingtonas pademonstruodavo paramą Taipėjui parduodamas ginkluotės ar diplomatinių vizitų būdu, Pekinas sustiprindavo spaudimą salai.

Jeigu Jungtinių Valstijų ir Kinijos priešprieša dar labiau stiprės, Xi Jinpingas gali pajusti poreikį sugrąžinti Taivanui jo valdžios kontrolę. Visgi tai gali ir nesibaigti kariniais veiksmais. Pekinas veikiausiai mėgins užgniaužti salos ekonomiką. Tačiau tai vis vien paskatins Jungtines Valstijas reaguoti. Bet koks karinis susidūrimas gali tapti plataus masto karo tarp didžiųjų galybių priežastimi.

Grėsmės tikimybė yra vidutinė.

Pasaulį apims didžiausia per daugelį dešimtmečių maisto krizė

Jungtinės Tautos įspėjo, kad pasaulis atsidūrė ant rimčiausios maisto krizės per mažiausiai 50 metų slenksčio. Pandemija išdraskė pasaulines maisto tiekimo grandines. Vis daugiau žmonių dėl ekonominio COVID-19 poveikio atsiduria už skurdo ribos. Maisto produktų kainos kyla labai netinkamu metu. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad nuo nepakankamos mitybos mirs daugiau žmonių nei nuo paties koronaviruso.

Nepakankama vaikų mityba apskritai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pasaulio maisto programos teigimu, Jemenas, Pietų Sudanas, Nigerija ir Burkina Fasas jau badauja. Netgi išsivysčiusiose valstybėse neturtingiems žmonėms maisto produktų kainų augimas didžiulio nedarbo metu kelia milžinišką rūpestį. Jungtinėse Valstijose kas penkta šeima jau nėra užtikrinta dėl apsirūpinimo maistu.

Šios grėsmės tikimybės svarstyti nebereikia – ji jau pradėjo virsti realybe.

Pasaulinis viduriniosios klasės augimas baigsis

Ko gero, pats didžiausias pasaulio pasiekimas per pastaruosius tris dešimtmečius buvo milijonų žmonių išgelbėjimas nuo didelio skurdo ir viduriniosios klasės augimas pasauliniu mastu. Ši sėkmė gali subliūkšti, jei nurimus COVID-19 2021-aisiais ir vėliau nesulauksime stipraus ekonomikos atsigavimo. Ekspertų manymu, pirmą kartą per pusę amžiaus vidurinioji klasė ėmė menkti. Vien Lotynų Amerikoje šios klasės atstovų liko 52 milijonais mažiau. Be to, Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2021 metų pabaigoje dar 150 milijonų žmonių atsidurs skurde ir pragyvenimui turės mažiau nei du dolerius per dieną.

Ši grėsmė pasižymi didele tikimybe.

Naujosios Osmanų imperijos ambicijomis pasižyminti Turkija darysis vis agresyvesnė

Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujama Turkija tampa vis labiau autoritarinė, islamistinė ir ekspansionistinė. Ji arba įsiveržė, arba dislokavo pajėgas Somalyje, Katare, Libijoje, Sirijoje ir Balkanuose. Ankara varžosi su Rusija Sirijoje, Libijoje ir Azerbaidžane, tačiau tuo pat metu kovodama su „Islamo valstybe“ puola Jungtinių Valstijų sąjungininkus kurdus. Turkija diegia rusiškas oro erdvės gynybos sistemas S-400, keldama grėsmę NATO ir prisišaukdama Jungtinių Valstijų sankcijas.

Ankara surengė provokuojančias pratybas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, pažeisdama jūrų teisę ir grasindama Kiprui. Daugelis arabų šalių Turkiją laiko grėsme. Tačiau R. T. Erdoganas įsitraukė į konfliktą su Prancūzija dėl to, kaip ši susidorojo su pastaraisiais teroro išpuoliais. Daugialypis karinis Ankaros tvirtumas ir agresyvumas gali paskatinti naujų konfliktų įsiplieskimą. Nors Turkija iki šiol tebėra NATO narė, organizacija privalės į tai reaguoti.

Grėsmės tikimybė yra didelė.