Vokietija ant ribos: milijardai pabėgėliams skaldo šalies vienybę

VE.LT

2026-04-24 08:24

Vokietijoje bręsta naujas konfliktas, galintis sukrėsti visos šalies socialinę ir finansinę sistemą. Federalinės žemės vis garsiau kalba apie ribas, kurios jau pasiektos – augančios pabėgėlių integracijos išlaidos verčia reikalauti konkrečių sprendimų iš centrinės valdžios.

Milijardai eurų, skirti šiai sričiai, nebepajėgia amortizuoti spaudimo, o vietos valdžia įspėja: jei situacija nesikeis, griūti gali ne tik finansinis stabilumas, bet ir pati integracijos sistema.

Vokietijos žemės – „ant lūžio ribos“

Prieš Esene vyksiančią integracijos ministrų konferenciją daugelis Vokietijos federalinių žemių ragino atkurti pabėgėlių integracijos dotaciją.

Dabartinė federalinės vyriausybės finansinė parama nebepakankama didėjančioms priėmimo ir integracijos išlaidoms padengti, sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos integracijos ministrė, žaliųjų frakcijos narė Verena Schäffer, kalbėdama su „Neue Osnabrücker Zeitung“.

Žemės ragina grįžti prie senosios sistemos

„Dauguma žemių prašo federalinės vyriausybės vėl įvesti ir nustatyti nuolatinę fiksuoto dydžio integracijos išmoką žemėms ir vietos valdžios institucijoms“, – sakė V. Schäffer, kurios žemė pirmininkauja 21-ajai integracijos ministrų konferencijai.

Alfa.lt primena, kad nuo 2016 iki 2023 m. Vokietijos federalinė vyriausybė mokėjo žemėms metinę vienkartinę išmoką su pabėgėliais susijusioms išlaidoms padengti. Ši suma pasiekė aukščiausią tašką 2019 m. ir siekė net 2,44 mlrd. eurų, tačiau vėliau buvo gerokai sumažinta.

Nuo 2024 m. Vokietijos žemės gavo fiksuotą 7500 eurų išmoką vienam gyventojui už kiekvieną pradinį prieglobsčio prašytoją – sumą, kuri, žemių nuomone, nebėra pakankama dėl didėjančių išlaidų.

Žemės – „ant lūžio ribos“

Šiaurės Reino-Vestfalijos integracijos ministrė Vokietijos spaudai pabrėžė šio reikalavimo skubumą.

„Mums skubiai reikia federalinės vyriausybės įsipareigojimo, kad ji ir toliau ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie integracijos išlaidų, nes tai vienintelis būdas užtikrinti veikiančios integracijos infrastruktūros palaikymą“, – V. Schäffer žodžius citavo „Kreiszeitung“.

Remiantis pranešimais, pabėgėlių apgyvendinimo, integracijos ir administravimo išlaidos visoje šalyje siekia daugiau nei 10 mlrd. eurų per metus.

Daugiau nei 80 proc. miestų ir savivaldybių mano, kad yra „ant lūžio ribos“.

Ginčas dėl integracijos kursų

Reikalavimas pateikiamas didėjant įtampai tarp federalinės vyriausybės ir žemių dėl integracijos politikos. Vasario mėnesį Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba paskelbė moratoriumą priėmimui į savanoriškus integracijos kursus.

Ši priemonė neleido maždaug 130 tūkst. migrantų lankyti vokiečių kalbos pamokų.

2026 m. federaliniame biudžete integracijos kursams skirta apie 1,06 mlrd. eurų. Tai yra beveik 20 proc. mažiau nei faktinės išlaidos praėjusiais metais.

Nors federalinis kabinetas balandžio viduryje patvirtino įstatymą, kuriuo siekiama sumažinti finansinę naštą žemėms ir savivaldybėms, kurių vertė siekia apie milijardą eurų per metus iki 2029 m., žemės mano, kad to nepakanka. Vokietijos žemės ragina visam laikui grįžti prie ankstesnės fiksuoto dydžio finansavimo sistemos.

Parengta pagal Alfa.lt

Komentarai

Linas

Susidaro įspūdis, kad Vokietija, priiminėdama ir sočiai šerdama milijonus imigrantų, siekia tiesiog pati save susinaikinti. Buvau Vokietijoje 1988 m., o po to 2010 m., tai galiu pasakyti, kad pokyčiai kardinalūs, t.y. iš švarios, gražios, ramios šalies, per kelis dešimtmečius Vokietija tapo tiesiog šiukšlynu. Dabar vokiečiai dar sugeba daugmaž palaikyti švarą ir tvarką, bet žinant musulmonų vislumą, akivaizdu, kad tai ilgai nebesitęs.

Arvydas

Visos bedos Europoje vis nuo Vokietijos prasidedavo.

galia

užteks jau tų pabėgėlių, kiek galima...