Šalyje, kurioje yra per 1300 ežerų ir kurios upės išteka iš ledynų, atrodo, geriamo vandens neturėtų niekam trukti. Tačiau milijonai tadžikų kiekvieną dieną privalo imtis didžiausių žygių, jog galėtų gurkštelėti švaraus ir nekenksmingo vandens.
Pavyzdžiui, šalies pietvakariuose esančioje Khatlono provincijoje teka dvi didžiausios Tadžikistano upės – Panj ir Vakhsh – tačiau tik 20 proc. iš 4 mln. čia gyventojų turi galimybę gerti švarų vandenį. Likusi dauguma yra priversta gerti vandenį iš šiukšlėmis užverstų upelių arba iš irigacinių kanalų, kuriuose gausu pesticidų ir trąšų.
Laisvosios Europos radijo kalbinti Khatlono provincijos gyventojai teigia, kad neretai jie priversti vandenį kibirais nešti net iš kaimyninių kaimų. Žurnalistai pastebi, kad dėl to daugelis gyventojų su nostalgija prisimena Sovietų Sąjungą – tuomet švarų vandenų kasdien pristatydavo sunkvežimis.
„Mums reikia statyti naujos vandens pumpavimo infrastruktūros, kurios pagalba pasiektume švarų gruntinį vandenį“, – teigia Kholnazaras Muhabbatovas iš Tadžikistano mokslo akademijos.
„Taip pat reikalingi ir vandens rezervuarai, kuriuose būtų kaupiamas vanduo. Jie ypač pravestų vasarą ir pavasarį – tuomet upėse daug vandens“, – priduria mokslininkas.
Ekspertai skaičiuoja, kad tokie projektai šaliai kainuotų bent 100 mln. dolerių. Khatlono provincijos administracijos atstovas, panorėjęs likti nežinimu, teigė, kad artimiausiu metu situacija regione nesikeis.
Tadžikistane gyvena per 7 mln. gyventojų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą