Kaip skelbia diplomatiniai šaltiniai, ministrai galėtų nutarti, pavyzdžiui, suspenduoti derybas dėl aviacijos susitarimų, užšaldyti svarbius sandorius, sustabdyti finansavimą, kurį ES skiria Turkijai kaip ES narystei besiruošiančiai valstybei, ir apriboti Europos investicinio banko suteikiamus kreditus.
Po to, kai Turkijos atstovai dislokavo du laivus ir ėmė kasti teritorijoje, laikomoje Kipro išskirtine ekonomine zona, Nikosija paragino ES imtis veiksmų. Turkija vis tiek laikosi nuomonės, kad kasdama dujas ji nepažeidžia tarptautinės teisės principų.
Ekspertai nustatė, kad vandenų aplink Kiprą dugnas saugo maždaug 227 milijardų kubinių metrų natūralių dujų išteklių.
Kipro turkų vyriausybė šeštadienį pasiūlė abiems salos pusėms – Kipro turkams ir Kipro respublikai – susitarti ir kartu ištirti ir plėtoti prie salos krantų esančius išteklius.
„Nepaisant mūsų noro palaikyti gerus ryšius su Turkija, šalis toliau didino įtampą ir kėsinosi į mūsų sąjungininkės Kipro suverenumą. Tai neišvengiamai privers ES visiškai solidarizuotis su Kipru ir atitinkamai sureaguoti“, – tviteryje praėjusią savaitę rašė Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas.
Pirmadienio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo dienotvarkėje dar numatyta aptarti Irano branduolinės veiklos klausimą ir naują ES policijos patariamąją misiją Centrinės Afrikos Respublikoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą