Iki 2017-ųjų į Europą turėtų atvykti 3 milijonai imigrant

Remiantis Europos Sąjungos vykdomosios valdžios prognozėmis, iki 2017 m. į Europą galimai bus atvykę 3 milijonai pabėgėlių ir imigrantų. Europos komisija paskaičiavo, jog per 2015 m. iš viso į Europą bus atkeliavęs 1 milijonas imigrantų. 2016 m. skaičius turėtų pakilti iki 1.5 milijono atvykėlių, tačiau 2017 m. pabėgėlių ir imigrantų skaičius turėtų sumažėti iki 0.5 milijono. Atsižvelgiant į nesėkmingus prieglobsčio prašymus, atvykėlių skaičius gyventojų skaičių padidintų tik 0.4 proc. Anot u Europos Sąjungos Komisijos nario Pjero Moskovičio (Pierre Moscovici), imigrantų antplūdis 2015-2017 m. lems Europos Sąjungos ekonomikos augimą - rašo „DailyMail“.

„Ekonomikos augimas bus nežymus, tačiau naudingas ES, nes BVP (bendrasis vidaus produktas) iki 2017 m. padidės nuo 0.2 iki 0.3 proc.“,- dėstė ekonomikos specialistas.

Komisijos pranešimu, imigrantai lemtų trumpalaikį ekonomikos pagerėjimą, nes vyriausybė turėtų daugiau išlaidų dėl naujų prieglobsčio prašytojų. Vėliau būtų juntamas vidutinis ekonomikos pagerėjimas dėl padidėjusio darbininkų skaičiaus, tačiau tam turi būti užtikrinamos tinkamos politinės priemonės, kad darbo rinka būtų laisvai prieinama.

Ketvirtadienį paskelbta ES rudens ekonominė prognozė rodo, jog remiantis dabartiniu imigrantų skaičiumi ir „technine prielaida“ dėl ateities antplūdžių, atvykėlių skaičius iki 2017 m. neturėtų mažėti.

Ketvirtadienį automobilių kortežu iš Lesbo oro uosto į naują registracijos štabą vykdamas Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) tapo pagrindiniu liudininku, mačiusiu, kaip pripučiama valtimi imigrantai ir pabėgėliai plaukia į Graikijos Lesbo salą.

„Mes supratome, jog ši nusikalstama veikla yra vykdoma kontrabandininkų, kurie sukemša pabėgėlius į įvairias transporto priemones, kurios yra pripučiamų valčių pakaitalai“,- įspūdžiais dalijosi ministras pirmininkas.

Europos Komisija pareiškė, jog dėl pabėgėlių krizės vyriausybė turi papildomų išlaidų, tačiau po kelių metų tai turėtų atsipirkti ir turėti teigiamos įtakos Europos šalių ekonomikoms. Europos Sąjungos nuomonė yra šiek tiek kitokia. Anot jos, tikrąją įtaką nacionaliniams biudžetams yra sunku nuspėti, nes nėra tikslių ir patikimų duomenų apie atvykstančiuosius ir jų galimą pasilikimą vienoje, ar kitoje šalyje.

Dauguma žmonių į Europą atvyksta per Italiją ir Graikiją, tačiau Vengrija ir Austrija yra labiausiai paveiktos milžiniškų imigrantų antplūdžių. Įtaka yra taip pat juntama Vokietijoje ir Švedijoje. Šios ir kitos valstybės reikalauja, jog ES atsižvelgtų į didžiausią per 500 metų Europoje pabėgėlių antplūdį ir lanksčiai taikytų biudžeto taisykles, o taip pat nepeiktų valstybių narių dėl didžiulių išlaidų ir deficitų.

Komisija ketvirtadienį paskelbė, kad Švedija, kuriai tenka didžiausias pabėgėlių skaičius vienam žmogui, turėtų labiausiai pajusti ekonominį poveikį, mat Švedijos BVP šiais metais turėtų pakilti 0.5 proc. Kitos, imigrantų tranzitų ir paskirties punktų šalys, 2015 m. turėtų sulaukti 0.2 proc. BVP augimo.

Pripažindama potencialių trumpalaikį poveikį šalių biudžetams, Komisija aiškiai nenurodė, ar bus lanksti biudžeto politikos klausimais.

Ketvirtadienį aukštas ES pareigūnas sakė, jog šioks toks lankstumas gali būti leistinas, atsižvelgiant į tiksliai nurodytas išlaidas, tačiau tik kurį laiką.

„Tik tuomet, kai bet kokia pagalba yra vienkartinė arba trumpalaikė, blokas sutiktų padėti šalims, kurių vienintelė valiuta yra euras.“,- kalbėjo ES pareigūnas, kuris sutiko su reporteriais pasidalinti informacija tik su sąlyga, jog jo vardas ir pavardė nebus minimi.

„Tik tuomet, kai bet kokia pagalba yra vienkartinė arba trumpalaikė, blokas sutiktų padėti šalims, kurių vienintelė valiuta yra euras.“

Taip pat ketvirtadienį Britanijos tarptautinio vystymosi departamento sekretorė Justina Gryning (Justine Greening) pareiškė, jog imigrantų krizė gali įklampinti Europą dviem dešimtmečiams.

Nerimą keliantys ekonomistės paskaičiavimai yra nesibaigiančių konfliktų Sirijoje ir neramumų Artimuosiuose Rytuose padarinys.

„1980 m. pabėgėlio statuso trukmė buvo 8 metai, tačiau šiandieninė situacija rodo, jog XXI a. tai truks apie 20 metų“, - kalbėjo J. Gryning.

Anot „Dingusių imigrantų“ projekto, jau šiais metais 3406 žmonės žuvo arba dingo Viduržemio jūros vandenyse bandydami pasiekti Europos pakrantes.