Praėjo jau savaitė, kai amerikiečiai ėjo prie balsadėžių ir išsirinko demokratą Joe Bideną. Jis likus dar dviem mėnesiams iki planuojamos inauguracijos jau ėmėsi veiklos ir šią savaitę su geriausiais šalies ekspertais aptarė būsimą kovos prieš koronavirusą planą.
Daugelis svarsto, kas atsitiks su kadenciją baigiančiu šalies vadovu, kuris dar iki šiol nesusitaiko su pralaimėtais rinkimais.
Jei stebuklingai situacija nepasikeis, D. Trumpas iš Baltųjų rūmų vienu ar kitu būdu iki 2021 m. sausio 21 d. turės išsikraustyti. Taigi, portalas DW apžvelgė porą galimų variantų, kas laukia šios spalvingos asmenybės po prezidentavimo.
Daugybė bylų
Dabartinė JAV teisingumo departamento politika, įvesta po prezidento Richardo Nixono skandalo 1973 m., neleidžia teismams esamų prezidentų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, D. Trumpui palikus savo postą, jis neteks ir savo teisinės neliečiamybės, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu bus galima pradėti daug tyrimų, kurie per pastaruosius 4 metus buvo atgulę į stalčių.
Šiuo metu Niujorko valstijoje D. Trumpo atžvilgiu yra vykdomas kriminalinis tyrimas dėl jo verslo praktikų. Prezidentui taip pat gresia ne viena byla dėl galimo seksualinio priekabiavimo. D. Trumpui galbūt gresia teismas ir dėl rinkimų įstatymo pažeidimo, kai jo buvęs advokatas Michaelis Cohenas sumokėjo dviem moterims, kad šios tylėtų dėl nesantuokinių santykių su D. Trumpu. Už tai M. Cohenas gavo laisvės atėmimo bausmę.
Yra galimybė, kad D. Trumpas gali bandyti pasinaudoti savo malonės nusikaltėliams suteikimo galia ir dar iki baigiant kadenciją išsisukti nuo bet kokių bausmių. Tačiau iki šiol joks prezidentas nėra naudojęs šios konstitucinės galios sau ir nežinia, kaip toks veiksmas atrodytų teisiniu atžvilgiu.
Aišku, kadenciją pradėjęs J. Bidenas gali suteikti malonę D. Trumpui, kaip tai padarė prezidentas Geraldas Fordas, kai R. Nixonas atsistatydino 1974 m. Tačiau bet kuriuo atveju tokią galią JAV turi tik prezidentas, o tai reiškia, kad D. Trumpas nebebus apsaugotas nuo gresiančių bylų vos baigus kadenciją.
Besikaupiančios skolos
Kai kurie spėliojo, kad D. Trumpo rinkimų kampanijos aršumas ir bandymai stabdyti balsų skaičiavimą yra lemti norėjimo išlaikyti teisines ir finansines prezidento posto privilegijas.
„Tai yra postas, kuris leidžia apsisaugoti nuo teismų ir vargšų prieglaudos“, – teigė Jeilio universiteto istorijos profesorius Timothy‘is Snyderis likus porai dienų iki rinkimų.
Rugsėjį portalo „The New York Times“ atliktas D. Trumpo finansų tyrimas nustatė, kad prezidentas yra skolingas per 400 mln. dolerių, daugiausia Vokietijos bankui „Deutsche Bank“, o paskolų grąžinimo terminas per artimiausius 4 metus turėtų baigtis.
Likus keletui dienų iki rinkimų, „Deutsche Bank“ vadovai naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino, kad D. Trumpo pralaimėjimas padėtų lengviau reikalauti grąžinti esamas skolas arba areštuoti jo turtą. Ilgametis skolintojas norėtų kuo greičiau susitvarkyti su šiuo klausimu, nes bendradarbiavimas su dabartiniu JAV prezidentu kelia „Deutsche Bank“ per daug problemų ir sulaukia nenorimo dėmesio iš visuomenės bei teisininkų.
D. Trumpui gali tekti grąžinti ir 2010 m. gautą 72 mln. dolerių vertės mokesčių grąžinimą dėl šiuo metu vykdomo jo finansų audito, galinčio paneigti prieš tai skelbtus 1,4 mlrd. dolerių vertės nuostolius 2008–2009 m.
Šeimos verslas
Prezidentui iki šiol priklauso per 500 skirtingų įmonių ir verslų, tokių kaip viešbučiai, poilsio kurortai ir golfo klubai. Kol jo sūnūs yra perėmę šiuos verslus vienijančios „The Trump Organization“ valdymą, D. Trumpas vis dar turi prieigą prie savo verslo imperijos resursų. Demokratai tai vadina interesų konfliktu ir teigia, kad tai ne vieną kartą lėmė prezidento užsienio politikos sprendimus ir jis savo postą naudoja siekdamas pasipelnyti.
Ir iš tiesų, siekiančios D. Trumpo palankumo interesų grupės dažnai apsistodavo D. Trumpo viešbučiuose, o viena kinų kompanija pasiūlė daugiamilijoninę sutartį – atidaryti prezidentui priklausantį golfo klubą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, net nepaisydama iki šiol vykstančio JAV ir Kinijos prekybinio karo.
Po prezidento kadencijos D. Trumpas gali grįžti prie aktyvesnės veiklos savo kompanijoje. Tačiau, kaip pastebi žurnalas „Forbes“, didžioji jo turto dalis yra investuota į nekilnojamąjį turtą ir viešbučius, o tai per koronaviruso pandemiją nėra labai pelninga veikla. Žurnalo duomenimis, „The Trump Organization“ vertinamo turto vertė vien per 2020 m. kovo 1–18 d. nukrito 1 mlrd. ir yra verta maždaug 2,1 mlrd. dolerių.
Nors D. Trumpo prezidentavimas galimai pasitarnavo kaip gera galimybė pasireklamuoti, kai kuriais atvejais jo prekės ženklas gerokai ir nukentėjo. Remiantis nekilnojamojo turto portalu „City Realty“, butų kainos D. Trumpo kompanijų valdomuose namuose Niujorke, kuriame jis yra ypač nekenčiamas, krito 25 proc. per pastaruosius 4 metus. Kai kurie administratoriai net nusprendė nuimti prezidento pavardę nuo pastatų.
D. Trumpo televizija
Kai kurie spėlioja, kad D. Trumpas norės likti politinėje arenoje ir 2024 m. stoti į kovą prieš J. Bideną. Kiti mano, kad jis išnaudos savo žinomumą viešojoje erdvėje ir pradės bendrabarbiavimą su kokia nors konservatyvia žiniasklaidos priemone arba net įkurs savo – tai jis svarstė daryti dar 2016 m., jei būtų pralaimėjęs rinkimus.
Tikėtina, kad D. Trumpo valdoma žiniasklaidos priemonė gali būti dar konservatyvesnė nei jo mėgstama „Fox News“. Per pastaruosius porą mėnesių santykiai tarp šio žiniasklaidos giganto ir D. Trumpo gerokai atšalo. Pranešama, kad prezidentas yra pasipiktinęs dėl to, jog „Fox News“ padarė per mažai kvestionuojant J. Bideno pergalės sąžiningumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą