Krymo palamentas pirmadienį Simferopolyje susirinks į posėdį, kad patvirtintų balsavimo rezultatus. Pasak Krymo vyriausybės vadovo Sergejaus Aksionovo, su kolegomis iš Rusijos iš karto bus pradėta įgyvendinti ekonominės plėtros programa. Jau šią savaitę paraleliai su Ukrainos grivina pusiasalyje turėtų pradėti cirkuliuoti rusiški rubliai.
Ko galima tikėtis iš Ukrainos? Buvusi sovietinė respublika Kryme vis dar yra dislokavusi savo karių. Jie liks čia ir po referendumo, Kijeve pabrėžė gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas. "Jie yra Ukrainos ginkluotojų pajėgų, Ukrainos valstybės atstovai. Todėl mes nesitrauksime iš Krymo, nes tai yra mūsų žemė", - pabrėžė ministras. Ukraina galėtų sutrikdyti ir, pavyzdžiui, pusiasalio aprūpinimą vandeniu, dujomis, elektros energija.
Kaip Krymo vadovybė reaguotų į šiuos galimus trikdžius? Krymo žinybos po perversmo Ukrainos sostinėje Kijeve ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo atsižadėjo centrinės vyriausybės. Jos dabar visiškai pasikliauja Rusijos parama - įskaitant ir karine, kurią pažadėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Maskva pasiruošusi į Krymo plėtrą investuoti milijardus.
Krymo premjeras S. Aksionovas, be to, paskelbė, jog, esant reikalui, parduos Ukrainos valstybinį turtą, kad užlopytų finansines spragas. Kartu jis pareiškė viltį, kad Ukrainos bankai neuždarys Krymo gyventojų sąskaitų. Kalbėdamos apie aprūpinimą vandeniu, žnybos teigia sukaupusios jo atsargų mėnesiui. Kad nekiltų elektros energijos tiekimo sutrikimų, ketinama pasinaudoti dyzelinu varomais generatoriais.
Vakarai ir toliau reikalauja Rusijos keisti savo poziciją ir grasina sankcijomis. Kodėl Maskva į tai nereaguoja? Yra kelios to priežastys. Rusija griežtais savo veiksmais Krymo krizėje nori pademonstruoti ir savo protestą dėl valdžios pasikeitimo Ukrainoje. V. Putinas nepripažįsta naujosios vyriausybės ir kaltina ją pataikaujant kraštutiniams dešiniesiems nacionalistams, kurie esą kelia grėsmę rusų mažumai Ukrainoje.
Kremlius, be to, ne kartą kartojo, kad visomis priemonėmis priešinsis revoliucijoms. V. Putinas reikalauja, kad Vakarai pripažintų referendumą Kryme kaip tenykščių gyventojų apsisprendimo išraišką.
Be to, didelė dauguma rusų iki šiandien laiko pusiasalį savo tėvynės dalimi. Dėl dabartinės situacijos Ukrainoje daugelis jų mato "istorinę galimybę" susigrąžinti teritoriją, kurią 1954-aisiais Kremliui padovanojo Nikita Chruščiovas.
Kaip viskas vyks likusioje Ukrainoje? Čia padėtis labai nestabili. Vyriausybė Kijeve kovoja su valstybės bankrotu ir krizės krečiamą šalį ruošia pirmalaikiams prezidento rinkimams. Kariai ir policija laikomi labai demoralizuotais, todėl kyla grėsmė viešajai tvarkai. "Milicija pradėjo bijoti. O jei milicija pradės bijoti gyventojų, tada viskas baigta", - sakė vidaus reikalų viceministras Sergejus Jarovojus.
Kokią išeitį mato Ukraina, Rusija ir Vakarai? Ukraina tikisi milijardinės paramos iš Vakarų. Premjeras Arsenijus Jaceniukas, be kita ko, nusprendė įsteigti specialų fondą ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau kartu bus apkarpytos socialinės išmokos ukrainiečiams.
Rusai, tai rodo ir protestai Charkove, Donecke bei kituose miestuose, nori išsikovoti, kad Ukraina ateityje gyvuotų kaip federacija. Maskvos tikslas yra pasiekti, kad Ukraina rusų mažumai garantuotų kalbines, kultūrines ir ekonomines teises. Be to, Maskva yra prieš Ukrainos narystę NATO bei jos integraciją į Vakarus.
JAV ir ES siekia Ukrainą prišlieti arčiau savęs. Briuselis nori su šalimi pasirašyti istorinę Asociacijos sutartį, kuri užtikrintų glaudesnę partnerystę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą